1816. Metai be vasaros

Metai be vasaros – 1816 m. įvykęs klimato pasikeitimas, dėl kurio Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose vasarą nukrito vidutinė oro temperatūra. Tai sukėlė žymias žemdirbystės problemas, nukrito ir vidutinė  pasaulio temperatūra. Tai vienas didžiausių kataklizmų žmonijos praeityje bene geriausiai prisimenamas amžininkų. Nuo dar didesnių išsiveržimų žmonija kentėjo tik akmens amžiuje.

Metai be vasaros laikomi žemo Saulės aktyvumo ir Indonezijoje išsiveržusio Tamboro ugnikalnio sukeltos vulkaninės žiemos pasekme. Vulkanas pradėjo busti 1812 metais, o išsiveržė 1815 – aisiais, likus kelioms savaitėms iki garsiojo Vaterlo mūšio. Vaterlo Napoleonas pralaimėjo, o karų išsekinta Europa susidūrė su vulkanine žiema, badu ir prastu derliumi.

Be to iki 1816m. taip pat įvyko keletas stiprių išsiveržimų (Sufrieras 1812 m., Avu 1812 m., Suvanosedžima 1813 m., Majonas 1814 m.), kurie prisidėjo prie atmosferos užteršimo dalelėmis.

Tačiau Tamboro ugnikalnio išsiveržimas buvo stipriausias per paskutinius 1600 metų – jo metu į atmosferą išmesta net 400 milijonų tonų vulkaninių dulkių ir pelenų.

Pelenai nusėdo per 1 – 2 savaites po išsiveržimo, tačiau pačios smulkiausios, sieros dioksido aerozolio dalelės atmosferoje išbuvo net keletą metų. Jos atspindėjo dalį Saulės spindulių, todėl planetoje tapo tamsiau ir šalčiau. Šiaurės pusrutulyje temperatūra nukrito nuo ~ 0, 4 – 0, 7°, o Šiaurės Amerikoje net ir Europoje net 7–10° laipsnių celsijaus. Dėl pelenų 1816-ųjų metų pavasarį krito rusvas sniegas, o JAV tvyrojo rausvas rūkas.

Manoma, kad Tamboro ugnikalnio išsiveržimo metu žuvo net virš 100 tūkstančių žmonių nors tikrasis aukų skaičius iki šiandien nėra žinomas. Taigi pasaulis vienu metu stipriai kentėjo ne tik nuo Napoleono karų, bet ir nuo gamtos negandų.

Kiek vėliau, 1883-aisiais sprogo Krakatau vulkanas, o jo sukeltas cunamis pražudė daugiau 36 tūkst. žmonių, pelenų ir dulkių debesis pakilo net į 25 km aukštį ir uždengė saulę. Tačiau šis išsiveržimas ir išmestų dalelių ir aukų skaičiumi buvo nepalyginamai mažesnis nei Tamboro vulkano, kuriam laikui stipriai sutrikdžiusio pasaulinį klimatą.

Kur klimatas pakito labiausiai?

Labiausiai nukentėjo šiaurės rytų JAV, Kanados rytų pakrantė bei Šiaurės Europa. Pavasarį ir vasarą JAV tvyrojo tirštas sausas rūkas. Jis buvo rausvos spalvos, pro jį blyškiai švietė Saulė. 1816 m. gegužę stipri šalna nušaldė daugumą pasėlių. Birželio 6 d. sniegas iškrito Olbanyje, Meino valstijoje. Birželio pradžioje Kvebeke prisnigo net 30 cm. Liepą ir rugpjūtį ežerų vanduo buvo užšalęs iki pat pietų Pensilvanijos. Dažnai pasireikšdavo dideli temperatūros šuoliai – nuo neigiamų iki normalių, ar net 35 °C karščių.

Britų salose 1816 m. vasarą ištisai pliaupė smarkūs lietūs. Dideli orų pasikeitimai užfiksuoti Vokietijoje, šiaurės Kinijoje. Indijoje vėlavo vasaros musonas. Dėl liūčių patvino Europos upės, šalnos fiksuotos net rugpjūtį. Italijoje, Vengrijoje krito spalvotas sniegas. Snigo net tokiose tropinėse vietose kaip Taivanas, pietryčių Kinija (Kinijoje ryžiai neužderėjo net tris metus iš eilės).

Dėl tokių orų žuvo didžioji derliaus dalis buvusi paveiktame regione. Prasidėjo badas, gyventojų neramumai, epidemijų plitimas, plėšimai, trūko arklių – jie mirdavo nuo bado arba būdavo suvalgomi badaujančių . 1816–1817 m. žiema taip pat buvo neįprastai šalta. Naujojoje Anglijoje temperatūra nukrito iki -32 °C, užšąlo Niujorko įlankos vandenys. Šveicarijoje smarkiai išsiplėtė Gjetro ledynas. Kadangi žmonės dar nesuprato, kad gelsvas rūkas pasaulyje tvyrojo dėl išsiveržusio ugnikalnio, buvo manoma, kad prasidėjo pasaulio pabaiga. Slogių nuotaikų įkvėpta 1816 metais  Meri Šeli (Mary Shelley) pradėjo rašyti Frankenšteiną

Ar išsiveržimas paveikė Lietuvos – Lenkijos – Rusijos gyvenimą?

Trys pražūtingi ir sunkūs metai Šiaurės Azijai, Amerikai bei Vakarų Europai Vakarinėje Rusijos imperijos teritorijoje buvo stebėtinai lengvi – nei valdžios institucijos, nei šalies gyventojai nieko rimtesnio nepastebėjo. Priešingai, visais trim metais – 1816, 1817 ir 1818 – vasara Rusijoje buvo daug geresnė nei anksčiau. Šiltas, vidutiniškai sausas oras prisidėjo prie gerų grūdų derliaus, visiškai priešingai nei anuomet Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Egipte, Centrinėje Afrikoje, Centrinėje Amerikoje, Brazilijoje ir netgi Kosta Rikoje taip pat nebuvo stiprių klimato pakitimų.

Tačiau visgi Rusijos Imperija neliko visiškai nepaliesta – 1830–1831 m. Rusijos imperijoje prasidėjo dvi choleros epidemijos bangos, kurių naujos rūšys atsirado 1816 m. Indijos Bengalijoje. Po kovų su persais ir turkais į Rusiją sugrįžtantys rusų kariai kartu atsinešė šią ligą, nuo kurios per dvejus metus mirė net 197 069 Rusijos imperijos piliečiai (oficialūs duomenys), o iš viso susirgo net 466 457 žmonės.

Super vulkanai praeityje

Super vulkanai – tai milžiniški ugnikalniai galintys į atmosferą išmesti  1000 – 5000 kubinių kilometrų materijos. Tai Jeloustounas, Toba ir aišku didžiausias pasaulyje super vulkanas La Garrita Caldera išsiveržęs prieš 27,8 milijonų metų. La Garrita išsiveržimas buvo pakankamai senai, tačiau prieš 75 000 metų Sumatroje sprogęs super vulkanas Toba buvo vienas didžiausių pasaulio istorijoje ir 100 kartų stipresnis nei Tamboro. Į orą jis išmetė net 2800 kubinių kilometrų uolienų, dulkių ir pelenų. Po šio neįtikėtino sprogimo Tobos krateryje susiformavo ežeras. Mokslininkai mano, kad būtent šis vulkanastikrai sukėlė rimtą grėsmę žmonijos išlikimui – saulę uždengė pelenų ir dulkių debesys ir pasaulyje temperatūra nukrito net 15 laispnių. Prasidėjo daugiau nei dešimt metų trukusi vulkaninė žiema. Mokslininkai teigia, kad tuo metu žmonių populiacija galėjo sumažėti net iki ~15000 individų.

*Nuotraukose pavaizduoti žaibai vulkano išsiveržimo metu –  retai pasitaikantis gamtos reiškinys, kurio kilmė iki šiol nėra išaiškinta. Pagal vieną iš versijų, vulkano išsiveržimo metu į orą išmetami magmos burbulai būna įsielektrinę. Judėdami jie sukuria skirtingais krūviais įelektrintas sritis, tarp kurių ir vyksta elektros iškrovos.
Pagal kitą hipotezę, išmetamos vulkaninių dulkių dalelės patiria tarpusavio susidūrimus, dėl kurių įsielektrina skirtingais krūviais, tuomet ir įvyksta žaibų išlydžiai. Taip pat nustatyta, kad vulkaniniai žaibai yra dviejų rūšių ir jų prigimtis skirtinga: vieni formuojasi prie kraterio kraštų, o kiti – pelenų debesyje.

Straipsnis 2019 12 28 buvo publikuotas naujienų portale 15min.lt  (spausti čia)

 

Patinka? Tuomet pavaišink autorių puodeliu kavos!

Tekstų ruošimas, pakankamai kokybiško tinklalapio išlaikymas bei sisteminiai atnaujinimai reikalauja nemažai pastangų, laiko ir lėšų.
​-  Viskas turi savo kainą, o įdomiosios istorijos tinklaraščio projektui vystyti ir auginti reikia ir JŪSŲ paramos. Kolkas tai padaryti galite tik per Paypal platformą, paspaudę ant mygtuko “Donate”.

Komentuok su Facebook paskyra!

sarunas

sarunas