1812 m. karo mūšiai Lietuvoje

1812 m. birželio 24 prancūzams pradėjus pulti Rusiją Lietuvos teritorijoje didelių mūšių nevyko, o mažesnių susidūrimų buvo – prie Ukmergės bei Zarasų. Nuo Ukmergės link Daugpilio 2-asis maršalo Nikolia Udino korpusas žygiavo per Salaką ir Zarasus. Šį kart rašau apie mūsų kraštų bei Napoleono žygio į Maskvą sąsajas, nes atsitraukimo istorija jau yra pakankamai gerai žinoma.

Deltuvos mūšis

Birželio 28 d. Udino besivejant Piotro Vitgenšteino 1-ojo korpuso ariergardą, pirmieji susidūrimai prasidėjo prie Šėtos miestelio. Rusams traukiantis link Vilkmergės (dab. Ukmergė), šalia Develtovo (dab. Deltuva) kaimo abi kariuomenės stojo į pirmą mūšį. Prancūzai susidūrė su  generolo Jakovo Kulnevo* kariais – ten buvo 4 pėstininkų batalionai, 8 kavalerijos pulkai, 300 kazokų bei 12 patrankų. Kovos truko apie dvi valandas, rusai vengė generalinio mūšio ir nesivėlė į didesnes kautynes, tik užlaikė priešą leisdami savo pagrindinėms pajėgoms sėkmingai pasitraukti į krašto gilumą bei prisijungti prie pirmosios armijos. Taigi rusų generolai pasiekė taktinę pergalę, o prancūzams liko mūšio laukas ir  jie toliau žygiavo pro Ukmergę Daugpilio link.

Istorikų teigimu mūšyje bendrai galėjo dalyvauti iki 15000 karių, o abi pusės neteko maždaug po 150 karių. Deltuvos mūšis į istoriją iėjo kaip didžiausias 1812 m. karo mūšis Lietuvos teritorijoje bei vienas pirmųjų Napoleono armijos nuostolių antrojoje Lenkijos kampanijoje – tada dar nebuvo planuota žygiuoti į Rusijos gilumą, buvo siekta priversti rusus stoti į mūšį Lietuvos ar Baltarusijos teritorijoje, o idealiausia būtų buvę prie Vilniaus.

Vilniaus užėmimo medalis

Mūšiai Švenčionių ir Daugėliškio

Smulkių, bet prancūzams pražūtingų susidūrimų su caro kariais aišku buvo ir prie Švenčionių ir prie Vilniaus (susikovė kavalerijos pulkai) ir prie Kauno (Ties Karmėlava susikovė kazokai ir prancūzų jėgerių eskadronai. Prancūzai pralaimėjo, nes užsipuolė 4 metrų ilgio ietimis ginkluotų kazokų pulkus turėdami tik kardus. Prancūzų palaidojimo vieta nežinoma, Kaunas buvo stipriai plėšiamas.) ir k.t. Vilnius užimtas be mūšio, išskyrus smulkius susirėmimus apylinkėse.

Liepos 5 d. netoli Kačergiškės (prie Daugėliškio) įvyko prancūzų susirėmimas su rusų kazokais. Žymiai gausesnė prancūzų kavalerija, remiama pėstininkų bei artilerijos, puolė įsitvirtinusį kazokų 1-ąjį pulką, vadovaujamą generolo. Barono F. K. Korfo. Mūšis vyko daugiau nei 3 valandas, prancūzai stipriai nukentėjo, mūšyje buvo sužeistas ir paimtas į nelaisvę vienas iš prancūzų vadų Kirchbergo princas.

Prancūzmečio žemėlapis

Kovos prie Zarasų bei Daugpilio puolimas

Kovos vyko ir Zarasų – Daugpilio apylinkėse. 1812 m. maršalo Udino 2-ojo korpuso portugalų bei prancūzų daliniai ėjo pro Zarasus ir liepos 12 d. miestelį užėmė be mūšio. Teko skaityti, kad miestelis nukentėjo per karą, bet nei kaip nei kas iki galo nepasakyta. Greičiausiai buvo kilę gaisrų. Kurį laiką Zarasuose buvo apsistoję prancūzų kariai, veikė karo ligoninė. Rusai ir prancūzai susikovė prie Čičirio ežero, kovos vyko ir  Zarasų – Daugpilio pusėje. Zarasų apylinkių laukuose yra žuvę daugiau kaip 100 prancūzų karių.

Liepos 13-16 virė kovos dėl Daugpilio tvirtovės, kuri strategiškai buvo labai svarbi – gynė kelią iš Sebežo į Sankt Peterburgą. Dar nebaigta statyti Daugpilio tvirtovė su ~ 3500-5000 caro karių bei 200 artilerijos pabūklų vadovaujamų P. Vitgenšteino atlaikė kelis prancūzų bei portugalų puolimus (~24-28 000 karių).

„Iki liepos 15 d. Dauguvą ruože nuo Dysnos iki Daugpilio pasiekė Miuratas, Monbriunas, Sebastijanis ir Nansutis, Udino ir Nėjus bei dar trys pirmojo korpuso divizijos, kurioms vadovavo grafas de Lobo. Maršalas Udino pirmasis pasiekė Daugpilį, kurį rusai be naudos bandė sustiprinti, ir pabandė paimti. Šis ekscentriškas jo žygis Napoleonui nepatiko. Dvi armijas skyrė upė. Udino nusileido žemyn pagal upę, kad priartėtų prie Miurato, o Vitgenšteinas, kad susijungtų su Barklajumi. Šitaip daugpilis liko ir be užpuolikų ir be gynėjų.“ – rašo  P. de Seguras.

Trumpam visgi tvirtovę užėmę prancūzai ją apgadino ir greit pasitraukė. Liepos 16 d. maršalas Udino gavo Napoleono įsakymą judėti link Oršos ir prisijungti prie pagrindinių Didžiosios armijos dalinių. Tada caro kariai pradėjo sėkmingą puolimą prie Zarasų (Jeziorosi), prancūzų armijai padarydami nemažų nuostolių. Taigi įdomiausia mums, kur vyko šis susidūrimas? Deltuvos mūšio vieta aiški, o štai apie mūšius Zarasų apylinkėse informaciją galima dėlioti tik iš nuotrupų. P. de Seguras šia tema Didžiosios armijos istorijoje užsimena tik keliais žodžiais ir matyt todėl, nes šiam įvykiui tiesiog neteikia svarbos.

Manau mūšis vyko už dabartinės Lietuvos – Latvijos sienos, maždaug ~ 8-10 km. į rytus nuo Zarasų, laukuose netoli Egiptės liuteronų bažnyčios, ar dar toliau, Daugpilio link. Pirmojo pasaulinio karo metu šis ruožas buvo įtin stipriai apšaudomas, buvo kasami apkasai, stūmėsi fronto linija, kultūrinis sluoksnis buvo suardytas, žemėje liko nemažai pavojingų sprogmenų. Matyt tai ir yra atsakymas, kodėl ši vieta nesudomino napoleonikos ieškotojų. Tad didelių vilčių lobių ieškotojams dėti nevertėtų – net Borodino mūšio lauke archeologinių kasinėjimų metu nebuvo rasta kažkas ypatingo. Apie kasinėjimus skaitykite čia.

Lietuva ir 1812 metų Prancūzijos–Rusijos karas

*Generolas buvo pakankamai populiarus caro kariuomenėje (55 mūšių patirtis), minimas šalia Piotro Bagrationo bei Aleksėjaus Jarmolovo (liepos 3 d. Lietuvos teritorijoje jo kariai į nelaisvę paėmė prancūzų generolą su 200 kavaleristų). J. Kulnevas žuvo 1812 m. liepos 18 d. mūšyje prie Kliasticų, Baltarusijoje, kai su ~5000 kavaleristų apsupo N. Udino karius, jie pradėjo trauktis, caro kariai persekiojo prancūzus bei kelis šimtus jų paėmė į nelaisvę. Pajutus puolimo sėkmę Vitgenšteinas nurodė tęsti puolimą, tačiau su ~12 000 karių persikėlus per Drisos upę persekioti Albero ir Legrano pulkai pasislėpė tarp kalvų. Rusai per vėlai pastebėjo, kad už jų liko upė, o priešais susidūrė su pagrindinėmis Udino pajėgomis, J. Kulnevas žuvo apšaudžius artilerijai.

Straipsnis 2017 12 17 buvo publikuotas internetiniame naujienų portale lzinios.lt

https://www.lzinios.lt/lzinios/Istorija/1812-metu-karo-musiai-lietuvoje/256422

http://www.mususavaite.lt/napoleonmetis-marijampoles-kraste/

Komentuok su Facebook paskyra

sarunas

sarunas