0

#8 Amerika iki Kolumbo ir ne tik. Kaip Venesuela vos netapo “vokiška”


Ispanija dabartinės Venesuelos teritoriją pradėjo kolonizuoti nuo 1502 metų. Nenusileido ir kelios Šventosios Romos Imperijos kunigaikštystės, kurios turėjo tam lėšų, ir taip pat kūrė savo kolonijas, tačiau bandymai buvo trumpalaikiai. Iš šiaurės Europiečių pirmieji pabandę įšokti į jau pravažiuojantį aukso karštinės traukinį buvo įtakingi Augsburgo bankininkai Velzeriai – 1528-1546 metais siuntę ekspedicijas kolonijoms Venesueloje įkurti. Klein Venedig (Mažoji Venecija), taip šiandien galėjo vadintis Venesuela jei kvailokas Velzerių kolonizacinis planas būtų pavykęs. Skaityti toliau

Kaip Rusijos imperija ilgiau nei 100 metų sėkmingai olandiškus pinigus padirbinėjo

Pinigų padirbinėjimas – dažnas atvejis pasaulio istorijoje, dažniausiai tuo užsiimdavo privatūs asmenys ar gaujos, tačiau gerokai rečiau taip parazituodavo valstybės. Rusijos imperija daugiau nei šimtmetį padirbinėjo olandiškus dukatus ir jais užplūdo Europos rinką.

Skaityti toliau

0

Auksinio penkiasdešimtličio istorija

Tarpukariu vienas trečdalis lito jo vertės buvo padengtas auksu, o likusieji du trečdaliai – stipria užsienio valiuta doleriu. Vienas litas atitiko 0,150462 gramo gryno aukso – t.y. už 10 litų buvo galima įsigyti vieną JAV dolerį. Ir tuo buvo labai didžiuojamasi, aukso standartas lėmė ekonominį valstybės stabilumą ir pasitikėjimą valiuta, kadangi taip buvo valdoma infliacija. Visi norintieji santaupas bet kada galėjo būti išsikeisti į auksą  pagal nustatytą kursą.

1924 metais, Seimui priėmus Monetų įstatymą valstybės iždui buvo sutekta teisė kaldinti ir į apyvartą leisti metalines monetas iš aukso, sidabro bei vario – aliuminio.  Įstatyme taip pat buvo numatyta galimybė kaldinti 7,53 g. gryno aukso ir 8,35 g. svorio 50 litų monetas. Tačiau nei viena 50 litų moneta taip ir nebuvo nukaldinta. Skaityti toliau