Didysis 1710 m. maras Lietuvoje: kaip kilo ši baisi epidemija ir kaip žmonės su ja kovojo?

Nuo XV a. iki XVIII a. mūsų šalies teritorijoje buvo 22 maro epidemijos, epidemijos ištikdavo kas 7-8 metus. Tačiau daugiausia aukų nusinešė didžiuoju maru vadinamas 1710–1711 m. ligos protrūkis visiškai pasibaigė tik 1717-aisiais. Anuomet išmirė du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Liko apleisti kaimai, kadangi žmonės nespėdavo lavonų palaidoti, jie tiesiog gulėdavo namuose, gatvėse. Mėnesį laiko nebuvo leidžiama įeiti į mirusiojo trobą, dažniausiai apleisti namai bijant užkrato buvo sudeginami.

Skaityti toliau

1# Įdomieji viduramžiai. Kodėl viduramžių knygose riteriai dažnai buvo vaizduojami besikaunantys su sraigėmis?

Žvelgdami į įvairias XIII-XIV a. vakarų Europos rankraštines knygas, dažnai greta knygos teksto randame ir įvairias perrašinėtojo pastabas ar paraštėse esančias iliustracijas. Tokiuose piešiniuose vienas labai keistas siužetas pasikartoja dažniau nei kiti – tai drąsus riteris su šarvais, pasiruošęs kautis su… sraige. Pavyzdį matote ir nuotraukoje aukščiau. Kodėl tokio tipo piešinių siužetai buvo dažni vakarų Europos rankraštinėse knygose?

Skaityti toliau

1

LDK husarų ietys – ginklas padėjęs iškovoti daug pergalių


XVI amžiuje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, dar prie Žygimanto Augusto atsiradę husarų daliniai tapo legenda ir buvusios Lietuvos-Lenkijos valstybės simboliu ir neatskiriama Radvilų kariuomenės dalimi – 1567 metais iš 4800 LDK didikų parengtų raitelių net 2000 buvo husarai, o 1576 m. LDK -Lenkijos valdovu tapus Steponui Batorui, buvo vykdoma kavalerijos reforma. Tuomet įvyko šių dalinių pakilimas, husarai įgavo savo tikrąjį pavidalą – tapo sunkiąja kavalerija ir tikrąja to žodžio prasme įgijo sparnus. Skaityti toliau