Napoleondorai – Napoleono auksas

Napoleono lobis – kiekvieno lobių ieškotojo svajonė. Esu įsitikinęs, kad prancūzų paslėptas grobis iš Rusijos dar nerastas. Bet jis tikrai buvo. Prancūzijos grobis nepasiekė, išskyrus smulkmę, ką pasiėmė kariai (pvz. Luvre saugoma skulptūra iš Pažaislio vienuolyno). Baltarusijoje aptiktos tik turtų užuomazgos, kas neabejotinai buvo pamesta Didžiosios armijos karių. Šiek tiek brangenybių vėliau gryžę prancūzai ieškojo, kai kurie jas ir išsikasė. Tačiau įdomu, kaip dabar žmonės tą lobį įsivaizduoja? Bačkutes pilnas aukso, kokio dvaro prūde ar aukso kalnus po žeme ir vandeniu?
Skaityti toliau

Kodėl Rusijos imperija kaldino netikrus dukatus?

XIII a. viduryje Florencija pirmoji nukaldino 3,5 g svorio auksines monetas, nuo tada prasidėjo standartizuotos masės ir išvaizdos auksinių monetų kaldinimo vajus. Tokie pinigėliai vadinti dukatais, daugiausia jų buvo kaldinami Venecijoje, Vengrijoje ir  Olandijoje, net iki 1849 m. Tačiau net šimtmetį, nuo 1768 iki 1869 m. Rusija kaldino Venecijos/Olandijos dukatų padirbinius, o jų tiražas buvo net 28 milijonai, t.y. net tris kart didesnis nei originalų. Po Olandijos protestų Rusija pristabdė monetų kaldinimą, tačiau iš apyvartos jos dar ilgai neišėjo. Kam to reikėjo?

Skaityti toliau

Paulavos monetos – numizmatų galvos skausmas

Paulavos respublikos (Rrzeczpospolita Pawłowska) istorija žavi nuo seno – valstybė valstybėje, unikali savo švietėjiškomis įdėjomis, sėkmės atveju galėjusi būti Monako ar San Marino atitikmuo Žečpospolitoje. Tačiau jei ne trečiasis padalijimas, greičiausiai mes ir būtume likę „gente lituanusnatione polonus“… Dar 2008 m. puikiame žurnale „Istorijos“ buvo publikuotas straipsnis apie Povilo Ksavero Bžostovskio Merkinės dvaro respubliką gyvavusią 1769 iki 1795 m. Jau tada domėjausi numizmatika, o perskaityta frazė, kad Bžostovskis kaldino savas monetas labai „užkabliavo“. Informacijos apie tai beveik neišliko, tad čia pateiksiu spėliones ir pamastymus.

Skaityti toliau