Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdant Žygimantui Augustui nuo 1565 m. Vilniuje didžiuliais kiekiais kaldintos įvairių nominalų grašių monetos. Dėl aukštos sidabro prabos jos plačiai paplito po Europą ir tapo tokios populiarios, kad jų išvaizdą pradėta kopijuoti. Skaityti toliau
Frydrichas II Didysis (1712–786) savo valdymą pradėjo su trenksmu ir sėkmingai užbaigė kelis vietinius ginkluotus konfliktus, įvedė naujus įstatymus, mokesčius ir sustiprino Prūsijos valdžios sistemą, garsėjo kaip išsilavinęs apšvietos epochos valdovas. Tačiau nedraugiškas Abiejų Tautų Respublikai.
Moskovija iki Petro I reformų buvo visomis prasmėmis gana smarkiai atsilikusi senovės valstybė, tame tarpe, atsilikusi ir ekonomiškai. Bėgant amžiams suprasta, kad pasivyti Europos monarchijas reikalingos kardinalios reformos, tačiau iki Petro I reformų rimtesnio progreso nebūta.
Posakį “Nekišk savo trigrašio, kur nereikia” arba “Ir eina, visur savo trigrašį kišdamas” žinome visi. Tačiau kaip ir kada jis atsirado? Trigrašis (lenk. trojak) kadaise buvo populiari sidabrinė, o vėliau ir varinė trijų grašių vertės moneta, apyvartoje naudota nuo Žygimanto Augusto laikų iki pat 1795 m. Abiejų Tautų Respublikos žlugimo. Skaityti toliau
XVII a. vidurys Abiejų Tautų Respublikai buvo ypatingai sunkus – keletą dešimtmečių, nuo pat Zigmanto Vazos laikų vykdyta rytų politika galima sakyti užprogramavo neišvengiamą Abiejų Tautų Respublikos žlugimą – vadinamąjį „Tvaną“ (1654 – 1667 m.), kuomet Švedijos bei Maskvos kariuomenės užpuolė ir pasidalino mūsų buvusią valstybę. Kad išsigelbėti iš krizės ir milžiniškų skolų, imtasi nepilnaverčių, varinių – kreditinių monetų kaldinimo. Daug kas į šias monetas ir šiandien žiūri su panieka, tačiau visgi tai buvo geras sprendimas – beveik milijardo tiražu kaldintos monetos išgelbėjo valstybę. Skaityti toliau
