Frydrichas II Didysis (1712–786) savo valdymą pradėjo su trenksmu ir sėkmingai užbaigė kelis vietinius ginkluotus konfliktus, įvedė naujus įstatymus, mokesčius ir sustiprino Prūsijos valdžios sistemą, garsėjo kaip išsilavinęs apšvietos epochos valdovas. Tačiau nedraugiškas Abiejų Tautų Respublikai.
Veneciją daugelis žino tik kaip gražų miestą, kurį verta aplankyti atostogaujant, tačiau Venecija – tai ne tik miestas. Retas yra girdėjęs, kad tai buvo galinga, tūkstantmetė valstybė, užvaldžiusi ne tik dabartinės Kroatijos teritoriją, tačiau ir daug Graikijos salų, Kretą, Kiprą ir net Krymą. Visgi įdomiausia ne kiek teritorijų ji turėjo, bet kokios aplinkybės lėmė unikalios valstybės sąrangos bei jos gyventojų mentaliteto formavimąsį, kokia buvo venecijiečių sėkmės paslaptis? Skaityti toliau
Moskovija iki Petro I reformų buvo visomis prasmėmis gana smarkiai atsilikusi senovės valstybė, tame tarpe, atsilikusi ir ekonomiškai. Bėgant amžiams suprasta, kad pasivyti Europos monarchijas reikalingos kardinalios reformos, tačiau iki Petro I reformų rimtesnio progreso nebūta.
Senai pamirštas Nyderlandų nepriklausomybės karas buvo labai svarbus šios šalies istorijai – Brabantas ir Flandrija anuomet buvo turtingiausios Nyderlandų provincijos, o ir pati šalis buvo viena turtingiausių pasaulyje, todėl karas su dėl jų vyko net 80 metų.
Viduramžiais, XII-XIII a. Centrinės ir Šiaurės Italijos miestuose – Sienoje, Pisoje, Florencijoje, San Džiminjano, Bolonijoje ir kt. iškilo dešimtys dangoraižius primenančių bokštų, kartais siekusių ir daugiau nei 100 metrų. Šiandien jų likę tik vienas kitas, o daugiausia San Džiminjano (San Giminagno) miestelyje. Iš pirmo žvilgsnio, statyti tokio aukščio bokštus atrodytų beprotybė. Kam žmonės juos statė, kokia buvo jų paskirtis?
