LDK
Kuršo kolonijos XVII amžiuje
Pagal 1561 m. sutartį Livonijos ordino teritorijoje buvo įkurta vasalinė Kuršo – Žiemgalos hercogystės, Livonijos žemės tapo pavaldžios LDK. Kaip visa tai susiję, su šiuo nuostabiu vaizdu viršuje? Kuršo hercogystę anuomet valdė įtakinga Ketlerių giminė, o Jokūbas Ketleris turėdamas stiprų laivyną ėmėsi užjūrio kolonijų steigimo Gambijoje ir Tobage. Kolonijos naudotos kaip prekybos bazės, kuriose apsistodavo Kuršo prekybiniai laivai.
1710 metų maras Lietuvoje. Priežastys ir pasekmės.
Nuo XV a. iki XVIII a. mūsų šalies teritorijoje buvo 22 maro epidemijos, epidemijos ištikdavo kas 7-8 metus. Tačiau daugiausia aukų nusinešė didžiuoju maru vadinamas 1710–1711 m. ligos protrūkis visiškai pasibaigė tik 1717-aisiais.
Anuomet išmirė du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Liko apleisti kaimai, kadangi žmonės nespėdavo lavonų palaidoti, jie tiesiog gulėdavo namuose, gatvėse. Mėnesį laiko nebuvo leidžiama įeiti į mirusiojo trobą, dažniausiai apleisti namai bijant užkrato buvo sudeginami.
LDK husarų ietys – ginklas padėjęs iškovoti daug pergalių
XVI-XVII a. svarbiausias husarų ginklas buvo ietis. Ietį panaudojus puolimo metu ar jai sulūžus buvo griebiamasi muškietų ir kardų. LDK ir Lenkijos kariuomenėse husarų kavalerija naudojo bene ilgiausias ietis pasaulyje, net 5-6 m. (Rusų husarai – 4 m. ilgio). Tokiu ginklu triuškindavo priešo pėstininkų rikiuotes ir Abiejų Tautų Respublikai atnešė daug pergalių prieš žymiai didesnes priešo kariuomenes.