XVI amžiuje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, dar prie Žygimanto Augusto atsiradę husarų daliniai tapo legenda ir buvusios Lietuvos-Lenkijos valstybės simboliu ir neatskiriama Radvilų kariuomenės dalimi – 1567 metais iš 4800 LDK didikų parengtų raitelių net 2000 buvo husarai, o 1576 m. LDK -Lenkijos valdovu tapus Steponui Batorui, buvo vykdoma kavalerijos reforma. Tuomet įvyko šių dalinių pakilimas, husarai įgavo savo tikrąjį pavidalą – tapo sunkiąja kavalerija ir tikrąja to žodžio prasme įgijo sparnus. Skaityti toliau
LDK
Didysis 1710 m. maras Lietuvoje: kaip kilo ši baisi epidemija ir kaip žmonės su ja kovojo?
Nuo XV a. iki XVIII a. mūsų šalies teritorijoje buvo 22 maro epidemijos, epidemijos ištikdavo kas 7-8 metus. Tačiau daugiausia aukų nusinešė didžiuoju maru vadinamas 1710–1711 m. ligos protrūkis visiškai pasibaigė tik 1717-aisiais. Anuomet išmirė du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Liko apleisti kaimai, kadangi žmonės nespėdavo lavonų palaidoti, jie tiesiog gulėdavo namuose, gatvėse. Mėnesį laiko nebuvo leidžiama įeiti į mirusiojo trobą, dažniausiai apleisti namai bijant užkrato buvo sudeginami.
Kas vyko 1654-1667 „Tvano“ metu ir kaip buvo prarasta ir atkovota Lietuvos – Lenkijos valstybė?
Abiejų Tautų Respublika problemų turėjo jau nuo Zigmanto Vazos laikų – jam valdant nuolat vyko karai, įsigalėjo bajorų savivalė, o valdovas nesugebėjo valdyti savo ambicijų ir apsispręsti su kuo geriau bičiuliautis ir kas visgi yra jo priešai. Zigmantui Vazai būtų buvę geriau atsisakyti pretenzijų į Švedijos sostą ir galbūt tuomet jis būtų gavęs Švedijos paramą kovose prieš Maskvą, kurią galėjo valdyti jo sūnus. Rusijai tuomet verkiant reikėjo taikos su ATR ir labai nedaug trūko, kad į 1610 m. užimtos Maskvos sostą būtų sėdęs Zigmanto sūnus Vladislovas Vaza, kurį Maskvos Bojarinai išrinko caru. Tačiau tėvas tam pasipriešino ir Maskvą pradėjo valdyti Romanovai, o ten įsitvirtinusi ATR kariuomenė buvo išvyta. Ši praeities įvykių grandinė užprogramavo būsimą Abiejų Tautų Respublikos žlugimą – vadinamąjį 1654 – 1667 metų „Tvaną“. Skaityti toliau
Archeologinė ekspedicija Ukrainoje
2015 m. liepą dalyvavau Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos archeologų Sergėjaus Teliženko ir Valerijaus Manko vykdomuose kasinėjimuose Volynės (Voluinės) žemėje, Vakarų Ukrainoje, apie 10 kilometrų į pietvakarius nuo Lucko miesto, netoli Ratnivės gyvenvietės. Skaityti toliau
#1 Amerika iki Kolumbo ir ne tik. Kuršo Hercogo Jokūbo kolonijos
Pagal 1561 m. sutartį Livonijos ordino teritorijoje buvo įkurta vasalinė Kuršo – Žiemgalos hercogystė ir nuo tuomet Livonijos žemės tapo pavaldžios LDK. Kaip visa tai susiję, su šiuo nuostabiu vaizdu viršuje? Kuršo hercogystę anuomet valdė įtakinga Ketlerių giminė, o Jokūbas Ketleris turėdamas stiprų laivyną ėmėsi užjūrio kolonijų steigimo Gambijoje ir Tobage. Kolonijos naudotos kaip prekybos bazės, kuriose apsistodavo Kuršo prekybiniai laivai.