0

Auksinio penkiasdešimtličio istorija

Tarpukariu vienas trečdalis lito jo vertės buvo padengtas auksu, o likusieji du trečdaliai – stipria užsienio valiuta doleriu. Vienas litas atitiko 0,150462 gramo gryno aukso – t.y. už 10 litų buvo galima įsigyti vieną JAV dolerį. Ir tuo buvo labai didžiuojamasi, aukso standartas lėmė ekonominį valstybės stabilumą ir pasitikėjimą valiuta, kadangi taip buvo valdoma infliacija. Visi norintieji santaupas bet kada galėjo būti išsikeisti į auksą  pagal nustatytą kursą.

1924 metais, Seimui priėmus Monetų įstatymą valstybės iždui buvo sutekta teisė kaldinti ir į apyvartą leisti metalines monetas iš aukso, sidabro bei vario – aliuminio.  Įstatyme taip pat buvo numatyta galimybė kaldinti 7,53 g. gryno aukso ir 8,35 g. svorio 50 litų monetas. Tačiau nei viena 50 litų moneta taip ir nebuvo nukaldinta.

1922 m. Lietuvos Banko įstatymas reikalavo, kad ne mažiau kaip 1/3 esamos apyvartoje banknotų sumos būtų padengta auksu, o kita pinigų dalis – lengvai realizuojamomis vertybėmis.

1924 metais, Seimui priėmus Monetų įstatymą valstybės iždui buvo sutekta teisė kaldinti ir į apyvartą leisti monetas iš aukso, sidabro bei vario–aliuminio lydinio.  Įstatyme taip pat buvo numatyta galimybė kaldinti ir 8,35 g. svorio (7,53 g. gryno aukso ir 0.900 prabos) 50 litų monetas.

Parengti litų projektus buvo pavesta žymiam skulptoriui Juozui Zikarui. Ministrų kabinetas aptarė ir  patvirtino J. Zikaro eskizus bei jo parengtus meninius sprendimus ir 1925 metais Didžiojoje Britanijoje buvo nukaldintos pirmosios lietuviškų litų ir centų monetos. Tais pat metais susirūpinta ir auksinių monetų gamyba. Tačiau dėl to meto ekonominių priežasčių, auksinė 50 litų moneta liko tik projekte.

Kodėl atsisakyta?

Vienas iš argumentų kodėl šios idėjos buvo atsisakyta – dėl aukso, kaip metalo minkštumo, kadangi auksinės monetos apyvartoje dėvisi pakankamai greitai. Bent jau taip 1936 m. žurnale „Karys“ Nr.23 (808) teigė Jonas Kareckas, buvęs Lietuvos monetų kalyklos vadovas (1936-1939).

Tačiau tikroji priežastis  greičiausiai buvo ne tik nepakankamai gera fizinė tauriojo metalo savybė, bet ir nelengva tuometinė Lietuvos ekonominė padėtis, valstybės vidaus bei užsienio politikos būklė. Auksinio penkiasdešimtličio gamybai biudžete anuomet numatyti pusė milijono litų, 1926 m. buvo sėkmingai panaudoti kitoms valstybės reikmėms.

Yra sakoma, ir tai greičiausiai yra tiesa, kad jei bent vienas pilietis būtų atnešęs savo aukso ir sumokėjęs už kaldinimą, jam ta moneta ir būtų nukaldinta. Tačiau norinčiųjų neatsirado ir spaudų niekas nepagamino.

Šiandien yra išlikę tik keli nebaigti skulptoriaus J. Zikaro gamintų auksinės monetos averso bei reverso modelių ruošiniai. Vienas iš jų saugomas M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, kitas JAV,  Mičigane. Tiesa, monetos reverso modelis liko nebaigtas, jame trūksta nominalo (50 litų), bei kai kurių kitų detalių.

Monetos averse vaizduojamas soste sėdinčios moters (miestų globėjos) su karūnoje esančiais architektūros, pilies ar miesto sienos elementais motyvas yra dažnas itališkose monetose nuo antikos laikų iki pat pokario, o štai artojas reverse yra grynai lietuviškas, to meto žemdirbių šalies simbolis. Artojo būta ir ant kitų Lietuvos pinigų, pvz. daugumai dar gana gerai žinomų 1927 m. laidos 10 litų banknotų.

Tarpukariu mūsų kaimynės Latvija bei Estija taip pat atsisakė planų kaldinti apyvartines auksines monetas. Tuo tarpu Lenkija siekdama sustiprinti žmonių pasitikėjimą valiuta, 1925 m. kaldino 10 ir 20 zlotų vertės auksines monetas. Jų tiražas buvo palyginti mažas ir jos atrodo, jos gana greit nugulė stalčiuose bei seifuose ir apyvartoje nepasirodė.

Daugiau informacijos:

Patinka? Tuomet pavaišink autorių puodeliu kavos!

Tekstų ruošimas, pakankamai kokybiško tinklalapio išlaikymas bei sisteminiai atnaujinimai reikalauja nemažai pastangų, laiko ir lėšų. Viskas turi savo kainą, o įdomiosios istorijos tinklaraščio projektui vystyti ir auginti reikia ir JŪSŲ paramos.

Tai padaryti galite tik per Paypal, paspaudę ant mygtuko “Donate” arba Patreon platformoje paspaudę nuorodą  https://www.patreon.com/praeitiespaslaptys

Komentuok su Facebook paskyra!

sarunas

sarunas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *