XVI amžiuje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, dar prie Žygimanto Augusto atsiradę husarų daliniai tapo legenda ir buvusios Lietuvos-Lenkijos valstybės simboliu ir neatskiriama Radvilų kariuomenės dalimi – 1567 metais iš 4800 LDK didikų parengtų raitelių net 2000 buvo husarai, o 1576 m. LDK -Lenkijos valdovu tapus Steponui Batorui, buvo vykdoma kavalerijos reforma. Tuomet įvyko šių dalinių pakilimas, husarai įgavo savo tikrąjį pavidalą – tapo sunkiąja kavalerija ir tikrąja to žodžio prasme įgijo sparnus. Skaityti toliau
karas
Kitokia istorija. Ar Napoleonas siekė karo su Rusija?
Istorijos vadovėliai apie 1812 m. karą rašo gan paprastai – Napoleonas su blogais norais užpuolė Rusiją iš pasalų, motyvuodamas kontinentinės blokados susitarimų nesilaikymu ir siekdamas situaciją išspręsti derybomis. Tiesa ta, kad Aleksandras I ilgus metus ruošėsi nukariauti Prancūziją, anuomet dominavusią Europoje.
“Jaunime budėk!” – 1944 m. Nr. 8/15 pogrindinis laikraštėlis
„Jaunime, budėk“ – jaunystėje prezidento Valdo Adamkaus, Gabrieliaus Žemkalnio ir kitų vokiečių okupacijos metais leistas pogrindinis laikraštėlis. Pradėtas leisti 1943 m. vasario 16 d. ėjo kas mėnesį, pusantrų metų (1943-1944 m.). Kiekvieno numerio tiražas buvo maždaug 800-900 egzempliorių. Pradžioje laikraštis buvo spausdinamas hektografu (spiritine mašinėle), o vėliau – jau rotatorium. Gal dėl daug greičiau blunkančio melsvo hektografo rašalo šiandieną neturime pirmųjų keturių numerių. Skaityti toliau
Napoleono armijos pulkų istorija. Ką byloja karių sagos?
Kiekvienas Napoleono kariuomenės dalinys turėjo skirtingą uniformą (dažniausiai spalvingą ir puošnią), skirtingus skiriamuosius ženklus, dalinio numerius bei simboliką, rečiau užrašus, o ant tos pačios uniformos sagos buvo dviejų dydžių. Taigi kario uniformoje iš viso galėjo būti kelios dešimtys sagų.
