Kaip beveik šimtmetį trukęs karas Nyderlandams padėjo tapti pasauline prekybos sostine?

Senai pamirštas Nyderlandų nepriklausomybės karas buvo labai svarbus šios šalies istorijai – Brabantas ir Flandrija anuomet buvo turtingiausios Nyderlandų provincijos, o ir pati šalis buvo viena turtingiausių pasaulyje, todėl karas su dėl jų vyko net 80 metų.

Nyderlandai buvo itin svarbi Ispanijos imperijos dalis, o ypač po 1559 m. Cateau-Cambresis sutarties, kuomet buvo baigtas ispanų ir prancūzų karas Italijoje (1521–1559 m.), Nyderlanduose, liko nemažai Ispanijos kariuomenės, laikytos siekiant apsaugoti savo teritorijas nuo prancūzų, arba juos užpulti. Tačiau sudarius taiką, tiek karių jau nebereikėjo. Tačiau jau buvo pradėjusi plisti reformacija, kuriai ispanai neturėjo jokio pakantumo, o tai tik dar labiau pakurstė sukilimą. Visgi, ispanų religinis fanatizmas čia liko tik viena iš priežasčių – tikrosios karo priežastys buvo ekonominės.

Aplinkybės 

1506 m. iš tėvo Pilypo I gražiojo  Karolis V-asis paveldėjo Nyderlandų teritorijas, o 1516 m. tapo Ispanijos ir Šventosios Romos imperijos valdovu. Tuomet į Nyderlandus buvo atsiųsta nemažai ispanų vietininkų, kurie įkūrė valdžią ir teismus.

1548 m. Karolis V-asis Augsburgo sutartimi Nyderlandus atskyrė nuo Šventosios Romos imperijos ir Prancūzijos, sukūrė 17 Nyderlandų provincijų. Taigi šalis gavo didelę autonomiją. Tačiau ispanai negerbė olandijos gyventojų ir jų tradicijų, diduomenės, todėl dažnai vykdavo protestai ir sukilimai. Šis regionas buvo Ispanijai buvo didelis galvos skausmas, todėl 1554 m. Karolis V-asis savo imperiją padalijo į dvi dalis – Austrijos žemės teko jo broliui  Šventosios Romos imperatoriui Ferdinandui, o Ispanija, Italija ir Nyderlandai atiteko sūnui Pilypui II ąjam.

Nyderlanduose sparčiai plito Liuterio ir Kalvino reformacinės įdėjos – iš pradžių Antverpene, bet ispanai sėkmingai judėjimus užgniaužė ir liuteronybė suklestėjo tik Rytų Fryzijoje. Ispanų represijos ir nepagrįstai pakelti mokesčiai protestantams išprovokavo 1566 m. Nyderlandų sukilimą (vad. Beeldenstorm), pirmieji sukilo Steenvoorde ir Flandrija. Pilypas II – asis pasiuntė karius į Nyderlandus nubausti sukilėlius ir atkurti katalikybę. Taigi Pilypo II-ojo imperija įklimpo į nuostuolingą ir labai brangų aštuoniasdešimties metų karą.

Kaip ispanai perkeldavo karius į Nyderlandus? Anuomet Habsburgai valdė ir Milaną ir istorinį Franche-Comté regioną, taip pat buvo sąjungininkai su Genuja (Ispanija buvo priklausoma nuo Genujos bankininkų), tad kariai keliaudavo per sąjungininkų arba neutralias teritorijas.

Reformacijos vaidmuo konflikte

Kalvinizmas Nyderlandus pasiekė apie 1560 m., jau valdant Pilypui II ir kalvinistais tapo ir aukštuomenė ir amatininkai, pirkliai ir paprasti žmonės. Ispanai į tai atsakė itin žiauriais inkvizicijos persekiojimais. Tad 1566 m. gyventojai sukilo ir pradėjo naikinti šventųjų paveikslus (kartais sukilimas istorikų vadinamas ikonoklastiniu), niokoti katalikų bažnyčias. Kare sužibėjo ir bene garsiausias olandas – Viljamas Tylusis (Oranietis), 1572 m. užėmė Olandijos ir Zelandijos provincijas, atvertė jas į savo tikėjimą. Septynios sukilusios Nyderlandų provincijos buvo sujungtos Utrechto unija 1579 m. ir sudarė Septynių Jungtinių Nyderlandų Provincijų Respubliką, 1581 m. liepos 26 d. paskelbė Nyderlandų nepriklausomybę nuo Ispanijos. Ispanijos karalius nesitikėjo tokios protestantų sėkmės, tad 1567 m. jis pasiuntė Albos kunigaikštį Fernando Alvarez su milžiniška armija numalšinti sukilimą. Iš pradžių ispanams sekėsi kovose.  1572 – 1573 m. ispanai nusiaubė Mecheleną, Naardeną ir Haarlemą ten nužudę tūkstančius civilių gyventojų. 1575 m. dar buvo bandoma sudaryti taiką – derybos vyko dėl religijos ir mokesčių, tačiau karalius nenusileido. Po metų – 1576 m. Antverpene ispanai nužudė apie 10 tūkstančių gyventojų, o 1584 buvo nužudytas ir Viljamas Tylusis. Tai sukrėtė pasipriešinimo judėjimą, tačiau kovos tęsėsi.

“Ispaniškas įtūžis”

Britų kariai išsilaipina Olandijoje

Nors karo pradžia ir buvo sėkminga, tačiau Nyderlandus pradėjus remti Anglijai ir Prancūzijai ispanų kariuomenė nusilpo ir sustojo.  1585 m. Elžbieta I parėmė Nyderlandų sukilimą prieš Ispanus pasiuntusi 5000 pėstininkų bei 1000 kavaleristų. Pilypo II kantrybė trūko Elžbietai I nužudžius Mariją Stiuart, todėl šis nusprendė išlaipinti ispanų karių desantą Anglijoje ir sustabdyti Anglijos paramą bei atverst anglus į katalikybę. Tačiau 1588 m.  prie Anglijos krantų plaukusi “nenugalimoji armada” su 30 000 žmonių buvo išblaškyta vėjo. Su tiek pat karių į Anglijos teritoriją keltis turėjo ir Flandrijoje buvusi Parmos hercogo armija, tačiau ji pavėlavo kelias dienas ir ispanų planai žlugo. Po metų apie 150 anglų laivų išvyko atsakomajam žygiui, tačiau ispanai sutriuškino anglus ir jau nuo tada keletą šimtmečių jūrose dominavo Ispanai.

Ispaniškas šalmas – morionas rastas Spaarn’ės upėje. Šio tipo šalmai atsirado Ispanijoje apie 1520 m. Kadangi buvo gerokai pigesni už ankstesnius šalmus, paplito pėstininkų tarpe.

Keletas Ispanijos pergalių

Miilžiniška ispanijos armija iš pietinių teritorijų veržėsi į šiaurines. Tačiau šiaurę nuo pietų skyrė upės Nederrijn, Maas ir Waal su užpelkėjusiomis teritorijomis kurias buvo nelengva įveikti sunkai šarvuotiems ispanų kariams, taigi ties upėmis buvo nusistovėjusi siena, vėliau sukilėliai atsikovojo daugiau pietinių teritorijų.

Beveik visą karą sudarė daugiau miestų apsuptys nei mūšiai lygumose – pasiduodantiems miestams buvo žadama išvengti mirties. 1574 m. olandai vyko gelbėti jau metus apsupto Leideno miesto, ispanai atitraukė karius nuo apsupties ir įsitvirtino kovai. Nors jėgos buvo maždaug lygios, olandų būta netgi gausiau – turėta ir tris kart daugiau kavalerijos bei vokiečių samdinių, tačiau dar naktinio žygio į Leideną metu ispanai užpuolė ir nužudė ~ 700 olandų dar ~ 1000 karių tiesiog išsibėgiojo, o likę samdiniai maištavo nes olandai negalėjo sumokėti atlygio. Taigi, dar turėdami ~5800 vyrų olandai stojo į mūšį prie Mookerheide kaimo.

Franco Hogenbergo graviūra “Mokerheidės mūšis”, 1574 m.

Gerai kordinuotos ispanų ietininkų atakos sunaikino olandų kavaleriją, žuvo ~ 3000 olandų karių, žuvo abu vadai Viljamo Tyliojo (Oraniečio) broliai Luisas ir Henris, o vokiečių samdiniai likę be atlygio pasitraukė iš mūšio. Išlikusi legenda, kad olandų kariuomenės kasos skrynia su auksu buvo prarasta besitraukiant per pelkes. Kiek vėliau olandų kariai nutraukė Leideno apsiaustį ir išvijo ispanus.

Dar viena iš nedaugelio ispanų pergalių šiame kare kurią verta paminėti – Bredos užėmimas 1625 m.  Miesto pasidavimo sutartis buvo naudinga ir nugalėtojams ir nugalėtiesiems –  ispanai  gavo miestą, laimėję kautynes pelnė šlovę, garbingai leido olandų kariuomenės likučiams atsitraukti, taip miestą išsaugant nuo sunaikinimo ir plėšimų. Verta paminėti, kad miestas dar 1590 m. buvo atimtas iš ispanų, ir vėl ėjo iš rankų į rankas.

Bredos pasidavimas (Las lanzas). Diego Velazkesas, 1635 m.

Po dešimtmečio, 1635 m. “didingoms karaliaus Pilypo IV-ojo pergalėms” įamžinti Diego Velazkesas  nutapė “Las lanzas” – vieną geriausių savo paveikslų vaizduojantį šio miesto pasidavimą. Tiesa, tapytojas šio mūšio gyvai net nebuvo matęs, tačiau pažinojo ispanų tercijų* generolą Ambrozijų Spinolą, kuriam šiame paveiksle miesto gynėjų vadas Justinas Nassau po ilgos apsupties perduoda miesto raktus. Tiesa, 1637 m., t.y. po dviejų nuo paveikslo nutapymo olandai miestą atsikovojo. Šį ir daugelį kitų Velazkeso paveikslų galima pamatyti Madrido El Prado muziejuje, taip pat galite pamatyti čia.

Taika – tik po 80-ies metų

Grįžtant prie Nyderlandų karo temos reikia paminėti, kad Ispanus rėmė tik pietrytinės katalikiškos Nyderlandų sritys. Po pralaimėjimo Nyderlanduose Ispanija jau nebebuvo pagrindinė Europos galybė, o 1618 m. prasidedant trisdešimties metų karui katalikiškos Europos valstybės Ispanijos nebematė kaip naudingos ir patikimos sąjungininkės.

Karas buvo per brangus ir per toli, Olandams padėjo britai bei vokiečiai, o ispanus išsekino nesibaigiantys mūšiai visame pasaulyje, finansuojami nusiaubtų Amerikos žemynų ištekliais. Ispanai buvo išvyti iš pagrindinių teritorijų ir nors karas dar ir tęsėsi pusę šimtmečio, bet pagrindinės kovos jau baigėsi. 1648 m. pasirašyta Miunsterio (Vestfalijos) taika garantavo Jungtinių Nyderlandų provincijų nepriklausomybę nuo Vokietijos ir Ispanijos. Ispanams liko Flandrija (dabartinė Belgijos teritorija), tačiau 1659 m. Prancūzija atėmė Artua, o 1713 m. visa Flandrija perėjo Austrijos Habsburgams.

Gotikinė Hertogenbosch’o Šv. Jono katedra

Po Ispanijos pralaimėjimo katalikų tikėjimas Olandijoje dar egzistavo, tačiau greit sunyko. O šiandien Olandijos kalvinistų ir liuteronų bažnyčia apeigomis nelabai skiriasi nuo katalikų – apeigos buvo supaprastintos iki minimumo siekiant bent minimalaus tikinčiųjų apsilankymo. Hertogenbose likusi didelė ir graži gotikinė katalikų Šv. Jono katedra, menanti aštuoniasdešimtmečio karo laikus bei mįslingąjį viduramžių genijų Jeronimą Boschą. Katedra, deja pagal paskirtį naudojama jau tik per didesnes šventes, bet gausiai lankoma turistų.

Ekonominis suklestėjimas

Dar XVI a. Nyderlandai ūkiniu atžvilgiu buvo labiausiai išsivysčiusi Europos valstybė. Joje ryškiausiai matėsi samdomos darbo jėgos panaudojimas bei prekybinių santykių formavimasis, ypač šiaurinėje šalies dalyje. Nyderlanduose vystėsi tokios pažangios pramonės šakos, kaip tekstilė, metalurgija, laivų statyba, ginklų kalyba. Kuomet buvo paskelbta šalies nepriklausomybė (1648), šiuo laikotarpiu maždaug pusė tuometinės pasaulinės prekybos jau buvo kontroliuojama būtent iš Nyderlandų, o Antverpenas tapo pasaulinės prekybos uostu.

Prie tokio spartaus šios šalies vystymosi prisidėjo palanki geografinė padėtis – po didžiųjų geografinių atradimų Nyderlandų provincijos atsidūrė šalia pagrindinių pasaulinės prekybos kelių. Per trumpą laiką Nyderlandų ūkis pasiekė tokių laimėjimų, kad ji tapo turtingiausia ir galingiausia valstybe, o turėdama gerą laivyną, Olandija pati ėmė grobti kolonijas (Karibuose, Pietų Afrikoje, Šri Lanka, Borneo ir kt.). Olandų kolonistai 1626 m. įkūrė Niujorką, kuris tada vadinosi Naujuoju Amsterdamu – vėliau šią koloniją, kaip ir dalį kitų olandams priklausiusių teritorijų užgrobė britai.

Šalyje keletą šimtmečių, grubiai tariant nuo 1600 iki 1800 metų klestėjo Rytų ir Vakarų Indijos prekybos kompanijos kurioms Nyderlandų parlamentas buvo suteikęs monopolines teises, leidžiančias vykdyti kolonijinę veiklą Azijoje bei Amerikos žemyne. Tai buvo galingos prekybinės organizacijos – jos turėjo kovinius laivus bei privačias kariuomenes, o vykdydamos agresyvią kolonijinės prekybos politiką pasižymėjo vietinių gyventojų žudynėmis kolonijiniuose karuose.

Alegorija į tulpių karštinę. Jan Brueghel II (1601-1678)

XVII a. Nyderlanduose gyveno ir kūrė vieni iš geriausiai žinomų Europos dailės meistrų, šalis garsėjo prabangių gobelenų pramone bei tulpių prekyba – būtent šiuo laikotarpiu Amsterdamą buvo apėmusi tulpių karštinė, kuomet už vieną retos rūšies tulpės svogūnėlį karštinės piko metais (1637 m.) buvo mokamos sumos net dešimt kartų viršijusios metines nagingo to meto amatininko pajamas. Pavyzdžiui 100 tūkstančių guldenų už vieną gražios tulpės svogūnėlį, todėl brangūs tulpių svogūnėliai olandams simbolizavo tam tikrą socialinį statusą.

Svogūnėliais prekiauta vertybinių popierių biržose, atsirado išvestiniai ateities sandoriai, pagal kuriuos buvo parduodamas netgi būsimas tulpių svogūnėlių derlius. 1637 m, prieš pat sprogstant burbului per vieną mėnesį tulpių svogūnėlių kaina kilo ir krito dešimtimis kartų. Tai lėmė tulpių auginimo išplitimas ir staigus pasiūlos padidėjimas – galiausiai ir investuotojai suprato, kad tulpių svogūnėliai nėra jau tokia reta prekė. Dėl tulpių burbulo sprogimo skaudžiai nukentėjo daug ekonomikos sektorių, bankrutavo prekybininkai.

Olandiškas sidabras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Ispanijos Nyderlandų taleriai vienos iš dažniausių stambesnio nominalo lobio monetų Lietuvoje. Alberto ir Elžbietos (1599-1621 m.) Brabanto taleriai bei 1/2 talerio su burgundišku kryžiumi vadinami patagonais bei Jungtinių Olandijos Provincijų taleriai su reverse stovinčiu liūtu vadinami liūto taleriais arba levandaalder’iais. Šie stambūs pinigai buvo labai paplitę XVII a. viduryje LDK teritorijoje.

Kaip jie čia patekdavo? Iš Nyderlandų sidabras į LDK atkeliaudavo per Mėmelį, Dancigą, Elbingą bei Torūnę, kaip pirklių atlygis už LDK dvarininkų į vakarų Europą eksportuojamus grūdus, kailius, taip pat miško medžiagą, kanapių pluoštą bei linus, kurie buvo labai svarbūs Nyderlandų provincijų bei Anglijos laivų statybai. Mūsų tiekėjams stengtasi atsilyginti Nyderlandų taleriais, nes tokios monetos buvo kiek mažesnės prabos lyginant su vokiškų žemių bei Šv. Romos imperijos to paties nominalo monetomis.

Į vietinę apyvartą nepateko ir kitos tuo metu Ispanijos Nyderlanduose kaldintos sidabrinės monetos – dukatonai ir 1/2 dukatono (dukatonai – buvo didesnės masės ir aukštesnės prabos monetos). Tuo tarpu patagonai savo mase ir praba beveik visiškai atitiko Abiejų Tautų Respublikos bei Prūsijos talerius. Į apyvartą paprastai būdavo įleidžiamos tik panašios masės ir prabos monetos, o ir Europos valstybių talerių tiražai buvę milijoniniai, tuo tarpu Abiejų Tautų Respublikos stambių sidabrinių monetų buvo gana nedaug, nemažai jų į užsienį išveždavo priešai, siekę susilpninti valstybės ekonomiką, tad Nyderlandų provincijų tevakarleriai užėmė svarbią vietą Abiejų Tautų Respublikos ekonomikoje.

Ispanijos Nyderlandų taleriai vienos iš dažniausių stambesnio nominalo lobio monetų Lietuvoje. Alberto ir Elžbietos (1599-1621 m.) Brabanto taleriai su burgundišku kryžiumi vadinami patagonais. Kaldintos jau iš naujojo pasaulio sidabro ir buvo tikrai aukštos prabos, ankstesniuose data buvo rašoma virš karūnos, vėlyvesniuose – monetos centre. Tiražas buvo net 34, 5 mln vienetų, neskaitant  1/2 ir 1/4 patagono nominalų. Šios monetos iš pirmo žvilgsnio labai panašios – tad, tad neįgudusiam kolekcininkui jas lengviausia atskirti pagal svorį. Svoris jų nurodomas apytikslis, nes pagal monetos nusidėvėjimą bei kampų apkandžiojimą (padirbinėtojai apkarpydavo tikrų monetų kampus, kad pasigamintų savo) svoris gali skirtis 1-2 gramais. Taleris ~ 28 g, 1/2 talerio ~ 13- 14 gramų, o 1/4 talerio – 6-7 gramai.

Patagonai Lietuvoje pasitaiko dažniau, liūto taleriai kiek rečiau, o kitų provincijų taleriai dar rečiau. Tačiau pačios monetos nėra nei labai retos nei labai brangios – anuomet iš Pietų Amerikos atplukdyto sidabro jų buvo kaldinami milijoniniai tiražai. Aišku, tokios monetos pasitaiko ne kasdieną, o ir lobių ieškotojų yra gerokai aprinktos. Daug tokių monetų lobių pakliuvo į mūsų muziejus.

*Tercija (tercia) – 1534-1704 m. Ispanijos imperijoje naudotas pėstininkų kovinis vienetas kurį sudarydavo iki 3000 kardais, ietimis, arkebuzomis bei muškietomis ginkluotų pėstininkų. Tai buvo labai sėkmingas senosios makedoniečių falangos bei Romėnų legiono atitikmuo atgijęs XVI-XVII a.

 

Plačiau galima pasiskaitinėti čia:

The Revolt of the Spanish Netherlands

http://www.praeitiespaslaptys.lt/numizmatika/kodel-rusijos-imperija-kaldino-netikrus-dukatus/#more-1724

https://www.imdb.com/title/tt0395119/

Iliustracijos:

https://en.numista.com/catalogue/pieces106477.html

http://www.bosch500.nl/en/the-event/bosch-experience-discovery-tour/a-wondrous-climb

https://www.geschiedenislokaal023.nl/themas/het-beleg/

Patinka? Tuomet pavaišink autorių puodeliu kavos!

Tekstų ruošimas, pakankamai kokybiško tinklalapio išlaikymas bei sisteminiai atnaujinimai reikalauja nemažai pastangų, laiko ir lėšų. Viskas turi savo kainą, o įdomiosios istorijos tinklaraščio projektui vystyti ir auginti reikia ir JŪSŲ paramos.

Tai padaryti galite tik per Paypal, paspaudę ant mygtuko “Donate” arba Patreon platformoje paspaudę nuorodą  https://www.patreon.com/praeitiespaslaptys

Komentuok su Facebook paskyra!

sarunas

sarunas