Pinigų padirbinėjimas – dažnas atvejis pasaulio istorijoje, dažniausiai tuo užsiimdavo privatūs asmenys ar gaujos, tačiau gerokai rečiau taip parazituodavo valstybės. Rusijos imperija daugiau nei šimtmetį padirbinėjo olandiškus dukatus ir jais užplūdo Europos rinką.

XIII a. viduryje Florencija pirmoji nukaldino 3,5 g svorio auksines monetas. Nuo tada prasidėjo standartizuotos masės ir išvaizdos auksinių monetų, vadinamų dukatais, kaldinimo vajus. Daugiausia jų kaldinta Venecijoje, Austrijoje – Vengrijoje bei Olandijoje – šioje šalyje dukatai kaldinti net iki 1849 m.
Beveik šimtmetį, t.y. nuo 1768 iki 1869 m. Rusijos imperija kaldino Venecijos/Olandijos dukatų padirbinius. Jų tiražas buvo net 28 milijonai, t.y. net tris kart didesnis nei originalų. Po Olandijos protestų Rusija pristabdė monetų kaldinimą, tačiau iš apyvartos dukatai dar ilgai neišėjo.

Kodėl buvo naudinga padirbinėti monetas?

1768 m. imperatorė Jakaterina II su vokiečių juvelyru Johanu Gassu sudarė sutartį slaptų spaudų gamybai. Pradžioje buvo pasirinkta kaldinti Venecijos dukatus, o nuo 1797 m. Olandiškuosius. Kaip ir tikrų dukatų, praba buvo 986*, o svoris 3,49 g. – taigi monetos niekuo neprastesnės nei originalai.

Visgi manoma, kad padirbinių gamyba Rusijoje iš tiesų prasidėjo dar anksčiau, nuo imperatorės Jelizavetos laikų, kadangi 1730 -1736 m. finansinėse ataskaitose jau fiksuota Olandiškų padirbinių gamyba.

Kam to reikėjo? Kadangi dukatai anuomet buvo patikima tarptautinės prekybos moneta, o Rusijos imperijoje tarptautinės prekybos ryšiai dar tik vystėsi, reikėjo jiems ir savos atsiskaitymo priemonės.

Nors ir kokybiški ir aukštos prabos, Rusijos rubliai Europos pirkliams dar nebuvo gerai žinomi, ir į savo rinką europiečiai atsiskaitymų jais nenorėjo priimti. O tuo tarpu Olandijos dukatai Europoje buvo puikiai pažįstami ir pripažinti. Todėl ir buvo nuspręsta kaldinti savus dukatus ir jais atsiskaityti Europoje. Tokios monetos buvo vadinamos lobančikais (rus. Лобанчик). Tiesa, taip vadintos ir kitos smulkios auksinės monetos vaizduojančios valdovo portretą, pavyzdžiui luidorai. Pavadinimo aiškinimas pakankamai sudėtingas net ir rusiškoje literatūroje.

Dukatai kaldinti Sankt Peterburge, tuomet iš kalyklos monetos keliaudavo į Kronštadtą, o iš ten kariniais laivais būdavo išplukdomos į Viduržemio jūrą. 1770 metais Europoje jau buvo paskleista maždaug 50 tūkstančių netikrų dukatų monetų. Taip rusai siekė kelti sumaištį – finansuoti sukilimus prieš Osmanų imperiją, remti graikų sukilėlius, ir kitas Balkanų tautas. Už dukatus ten buvo perkama ginkluotė, atsiskaitoma samdiniams, papirkinėjami pasiuntiniai ir diplomatai.

Pertrauką nuo dukatų kaldinimo padarė imperatoriumi tapęs Pavelas I

1796 m. rusiškų dukatų padirbinių gamyba kuriam laikui nutrūko. Imperatoriumi tapęs Pavelas I – asis įsakė 10000 olandiškų dukatų padirbinių perkalti į auksinius rublius, o standartinį senųjų dukatų tekstą «MO. ORDI | PROVIN | FOEDER | BELG. A. D. | LEG. IMP.» – pakeisti įrašu  «НЕ НАМЪ, | НЕ НАМЪ, | А ИМЯНИ | ТВОЕМУ». Ši frazė dažnai pasitaiko ant medalių ir paminklų 1812 metų karui atminti, tačiau tai yra biblinė citata (Ps 113:9), dažnai laikoma ir senuoju tamplierių devizu. Verta pastebėti, kad šių auksinių rublių averse vis vien buvo išlaikyti dukatams būdingi dizaino elementai.

Napoleonui tapus Prancūzijos konsulu, vystėsi ir daug žadančios derybos su Rusija, kas buvo labai nenaudinga Anglijai, todėl 1801 metais imperatorius Pavelas I buvo nužudytas. Ne paslaptis, tai padarė britų įtakoje buvę dvariškiai.

Naujuoju valdovu tapus Aleksandrui I, dukatų netikrų dukatų kaldinimas vėl buvo atnaujintas. Anglija per carą Aleksandrą ir jo aplinką plėtė savo interesus Rusijoje, taip siekdama atgauti buvusią įtaką Europoje (Prancūzija juk valdė didelę dalį Europos, o Angliją izoliavo). Ar Rusija monetų paslaptį galėjo patikėti Anglijai, kuri ilgą laiką Olandijai buvo priešė bei konkurentė, sunku pasakyti.

1812 m. Napoleono invazijos metais Sankt Peterburgo kalykloje rusiškų dukatų kopijų gamybos apimtys neregėtai išaugo – karo metu monetų buvo nukaldinta jau net virš 7 milijonų. Antrame XIX a. ketvirtyje Nyderlandų dukatų kopijos pradėjo cirkuliuoti ir tarp Rusijos imperijos gyventojų, šiomis monetomis buvo atsiskaitoma užsienio atstovybių darbuotojams, taip pat buvo finansuojamos Rusijos karinės kampanijos.

Monetos dizainas buvo toks populiarus, jog per 1830-1831 metų sukilimą sukilėlių kontroliuojama Varšuvos kalykla sugebėjo nukaldinti net 164 tūkstančių lenkiškų aukso dukatų kopijų, kurie buvo skirti ginkluotei pirkti. Tiesa, monetą atskirti nuo olandiškos jau nebuvo sunku – prie riterio galvos iš dešinės buvo lenkiškas erelis.

Padirbiniai kaldinti netgi ilgiau nei originalai

Rusijos imperijoje olandiški auksiniai dukatai kaldinti ilgiau net nei pačiuose Nyderlanduose. Nyderlandai auksinius dukatus kaldinti nustojo 1849 m., tačiau Rusijoje monetos su 1849 m. data dar buvo kaldinamos net iki 1867 metų. Per tą laiką jų nukaldinta maždaug 25 milijonai vienetų, per visą kalybos laikotarpį Rusija gamybai sunaudojo daugiau kaip 100 tonų Uralo ir Altajaus aukso!

Padirbinių kokybė buvo tokia gera, jog tik 1867 m., beveik po šimtmečio klastočių cirkuliavimo apyvartoje, Nyderlandai pagaliau suprato, kad rinkoje gerokai per daug dukatų su 1849 m. data.

Valstybė 1867 m. protesto nota kreipėsi į Rusiją ir 1869 m. dukatų kalyba buvo sustabdyta. Monetos buvo superkamos ir perlydomos. Iki 1886 m. už dukatą buvo išmokami 2 rubliai ir 85 kapeikos, iki 1897 m. – 2 rubliai ir 95 kapeikos, o nuo 1897 m. – 4 rubliai ir 41 kapeika.

Tai nėra vienintelis atvejis, kuomet vienoje valstybėje buvo padirbinėjamos kitos šalies monetos, tačiau savo mastu ir trukme šis atvejis unikalus pasaulio istorijoje.

Kaip ši Rusijos apgaulė liko nepastebėta beveik šimtmetį?

Sunku pasakyti, ar Nyderlandai tik 1867 m. sužinojo, kad Rusijos imperija net šimtmetį padirbinėjo jų pinigus, o galbūt žinojo ir anksčiau,  tačiau į tai nereagavo.

Neabejotina, kad Nyderlandai suprato, kad Europos rinkoje tikrai per daug dukatų. Tačiau iš kurios šalies jie atsiranda, greičiausiai nežinojo. Tai, kad rusiški padirbiniai buvo kaldinti ne Nyderlanduose, buvo nepaprastai sunku atskirti, nes monetos buvo tikrai geros kokybės bei  aukštos prabos aukso, o nuo originalų skyrėsi tik mikrodetalėmis. Be to, ir patys Nyderlanduose kaldinti dukatai nebuvo visiškai identiški– juk būdavo ir normalus spaudo nusidėvėjimas kaldinimo metu, taip pat brokas iki tam tikro lygio, su kuriuo monetos dar buvo išleidžiamos į apyvartą, skyrėsi ir originalų spaudai, kadangi jie gaminti skirtingų juvelyrų – raižytojų.

 

Dukatai kaldinti ir Abiejų Tautų Respublikoje

Olandiškų dukatų monetos buvo tokios populiarios, kad jų dizainą savinosi daug Europos valdovų. Į dukatus panašias monetas kaldino ir Vokiškos žemės ir Austrija, Vengrija bei Lenkijos-Lietuvos valstybė. Į dukatus panašios monetos kaldintos ir prie Zigmanto III Vazos (1590 m., Krokuvos kalykla) ir prie Stanislovo Augusto Poniatovskio kurio auksinių monetų vien per 1766 metus buvo nukaldinta apie 7000 vnt.

Visose šalyse kaldinti dukatai buvo panašaus svorio, turėjo panašią aukso masę, ir vadinosi dukatais, tačiau jų išvaizda vis dėlto skyrėsi, todėl anuomet tai buvo norma ir nekėlė tarptautinių nesutarimų.

Be to,  ATR kaldintos auksinės monetos buvo palyginti nedidelių tiražų, skirtos atsiskaitymams bei dovanoms kilmingųjų aplinkoje, o kai kurios pagamintos tik kaip bandiniai. Kasdienėje apyvartoje stambesniems atsiskaitymams jos nebuvo vartojamos, nes Abiejų Tautų Respublikoje tam buvo naudoti įprasti olandiškieji dukatai.

Padirbinių gamyba žalinga Rusijos imperijos vidaus ekonomikai, kadangi monetų kaldinimui buvo sunaudoti milžiniški kiekiai Altajaus ir Uralo aukso – net daugiau kaip 100 tonų, o monetų pavidalu jis buvo paskleistas į Europos rinką. Sudėtinga atsakyti į klausimą, ar ilgalaikėje perspektyvoje tokie Rusijos imperijos veiksmai davė kažkokios geopolitinės naudos.

Po Nyderlandų protesto, iš apyvartos išėmus dukatus iki šiandien jų išliko pakankamai nedaug, todėl numizmatų tarpe tokios monetos labai vertinamos.

Identifikuok savo monetą!

Plačiau apie monetų identifikavimą aprašyta čia:

https://goldducats.com/about-ducats/

https://navimann.livejournal.com/346525.html

Sutrumpinta šio straipsnio versija 2019 09 23 buvo publikuota naujienų portale 15min.lt  (spausti čia)

 

Patinka? Tuomet pavaišink autorių puodeliu kavos!

Tekstų ruošimas, pakankamai kokybiško tinklalapio išlaikymas bei sisteminiai atnaujinimai reikalauja nemažai pastangų, laiko ir lėšų. Viskas turi savo kainą, o įdomiosios istorijos tinklaraščio projektui vystyti ir auginti reikia ir JŪSŲ paramos.

Tai padaryti galite tik per Paypal, paspaudę ant mygtuko “Donate” arba Patreon platformoje paspaudę nuorodą  https://www.patreon.com/praeitiespaslaptys