#5 Amerika iki Kolumbo ir ne tik. Kokias senovės paslaptis saugo Ekvadoras ir ką jame bando rasti archeologai?

Ekvadoras – viena iš mažesnių valstybių Pietų Amerikoje, tačiau šalis turi labai turtingą praeitį. Šiame regione kirtosi daug senovės kelių, kūrėsi senosios (ikikolumbinės) indėnų kultūros. Unikalios ir Manteño – Huancavilca bei La – Tolita (600 m. pr. Kr. – 200 m.) kultūros. Kalnuose, kur gyveno šie žmonės, aptikta didelių pastatų, akmens sostų, unikalių akmens statulų, kokių dar niekur kitur nebuvo rasta. La – Tolita žmonės sugebėjo apdirbti auksą ir platiną, gaminosi įspūdingus brangiųjų metalų dirbinius.Šeštąjame praeito amžiaus dešimtmetyje Ekvadoro archeologas mėgėjas Emillo Estrada čia atrado vieną seniausių kultūrų Pietų Amerikoje – Valdiviją. Pasaulio mokslininkams tai buvo tik kur kas didesnių mįslių ir atradimų pradžia. Šis tekstas – įvadinis į antrąją jo dalį – išskirtinį interviu  su vienu iš Ekvadore dirbančių archeologų.

Valdivija – viena seniausių archeologinių kultūrų Pietų Amerikoje

Penktąjame praeito amžiaus dešimtmetyje Ekvadoro filantropas ir archeologas mėgėjas Emillo Estrada Valdivijos žvejų kaimelyje atrado senovės kultūros pėdsakus su daugiau nei 4 tūkstantmečių senumo keramika, skulptūrėlėmis bei indais. Keramika buvusi itin aukšto lygio, su įvairiais kruopščiai pagamintais ornamentais. Tačiau jokių ankstesnių šios kultūros pėdsakų archeologams tą kart aptikti nepavyko. Iš pradžių E. Estrada ieškojo analogiškos keramikos Peru bei Meksikos archeologinėje medžiagoje, tačiau galiausiai atsakymą surado Valdivijoje rastą keramiką sulyginęs su Japonijoje buvusios Dzimun (Jomon)  kultūros viduriniojo periodo (3000-2000 m. pr. Kr.) keramikos radiniais. Reikia paminėti, kad lobių ieškotojai jau buvo radę daugumą Valdivijos archeologinių paminklų iki juos aptinkant E. Estradai ir kitiems archeologams.

Dzimun (Jomon) keramika vizualiai buvo labai panaši į jo rastą seniausiuose Valdivijos sluoksniuose datuojamuose 4400 – 1450 m. pr. Kr. (radioaktyviosios anglies izotopų metodu). Kitas svarbus elementas, rodantis šių kultūrų panašumą, yra daugybė moterų figūrėlių, dar vadinamų “Valdivijos Veneromis” labai panašias „dogu“ turėjo ir Dzimun  (Jomon) kultūra.

Pasinaudojęs japonų archeologine medžiaga Estrada padarė prielaidą, kad Valdivijos kultūrą Ekvadore formavo vandenynu iš Japonijos atplaukę žvejai. Estradą palaikė Amerikiečių mokslininkai – anot ilgus metus Valdiviją tyrusios B. Meggers, kontaktas tarp šių kultūrų turėjo įvykti maždaug 3000 m. pr. Kr., tačiau visgi kiti archeologai šiuo klausimu buvo nusiteikę skeptiškai.

Kad ir kaip sudėtingai atrodo toks praeities jūreivių žygis, žmonės ir praeityje žinojo, kad egzistuoja vandenyno srovių sistemos, taip pat ir vėjai (ypač spalio – lapkričio mėnesiais) kuriais pasinaudojus sudėtingos kelionės tampa paprastesnės.

Tolimų senųjų kultūrų ryšiai mokslininkams nėra paslaptis, tačiau dažnai į jas žiūrima skeptiškai. Tačiau mokslininkai pastebi ir kai kurių kitų senųjų Pietų Amerikos kultūrų pvz. Cerro Sechín, Chavin de Huantar (Peru) sąsajas su vėlesnėmis Mezoamerikos kultūromis – yra panašumų mene, keramikoje, stelose.

Tolimų senųjų kultūrų klausimus įnirtingai išsiaiškinti stengėsi ir savo kailiu išbandė didysis norvegų tyrinėtojas Turas Hejerdalas. 1946 – 1947 metus paskyręs rizikingoms kelionėms savadarbiu mediniu plaustu (Kon – Tiki) per Ramujį vandenyną. Plaustą iš balzos medienos Hejerdalas pradėjo konstruoti Gvajakilyje, Ekvadore, o būsimasis atradėjas – E. Estrada buvo vienas iš jo rėmėjų. Nors Hejerdalas ir įveikė vandenyną, tačiau mokslo bendruomenės tai neįtikino.

1956 – 1957 metais Valdivijoje dirbo Smitsono instituto mokslininkai, kuriems galiausiai pavyko nustatyti keramikos amžių – ji buvo datuojama net 4,500  – 4,000 metų prieš Kristų. Taigi šventė archeologams – rasta seniausia keramika ne tik Ekvadore, bet ir visoje Pietų Amerikoje! Taigi šiandien mokslininkai sutaria – seniausia pasaulyje keramika yra randama Japonijos salose, Rusijos tolimuosiuose rytuose, pietų Kinijoje bei Ekvadore.

Kasinėjimai Real Alto senovės gyvenvietėje, Šv. Elenos pusiasalyje

Valdivijos – Dzimun (Jomon) hipotezė bei sensacingi atradimai dar labiau suintensyvino senųjų kultūrų paieškas. 1971 m. ekvadoro archeologas Jorge Marcos, Šv. Elenos pusiasalyje atrado senovės gyvenvietę, vadinama Real Alto. Ten aptikta keramikos archeologų priskiriamos pirmiesiems Valdivijos formavimosi etapams, bei kur kas senesnės nei giminiškoji Dzimun (Jomon) – atradimas stipriai pakeitė anksčiau vyravusį suvokimą apie Valdivijos kultūrą, jos kilmę bei vystymasį.

Nustatyta, kad iš nedidelės indėnų stovyklavietės Real Alto išaugo į senovės gyvenvietę, su savitu religinių apeigų centru, netgi su centrine aikšte, piliakalniais bei vietos elito kapavietėmis. Ten taip pat buvo rasta senosios keramikos pavyzdžių, tačiau giminingos japoniškai Dzimun (Jomon) tada neaptikta. Pirmykštėje bendruomenėje jau užsiimta ir žemdirbyste. Archeologai šią gyvenvietę egzistavusią 3.800 – 3.200 metų prieš Kristų taip pat priskiria Valdivijos kultūrai.

Šv. Elenos pusiasalyje buvo atrasta dar senesnė medžiotojų – rankiotojų kultūra, šiandien vadinama Las Vegas, gyvavusi prieš 10 – 6000 BP (BP – before present, mokslo kalba tai reiškia metus iki šių dienų, tačiau atskaitos tašku pasirinkti 1950 metai, taigi skaičiuojama iki jų).  Dabar jau yra žinoma,  kad Valdivijos kultūra pradėjo formuotis Las Vegas kultūros pagrindu.

Tropinis gruntas yra pakankamai rūgštingas ir netinkamas kolageno išlikimui. Tad mokslininkai neturi senųjų gyventojų DNR pavyzdžių ir negali atlikti DNR tyrimų, kurie galėtų daug ką atsakyti. Su šiuolaikiniais gyventojais atlikti mitochondrinės DNR tyrimai kultūrų ryšius nei patvirtino nei paneigė – Valdivijos ribose nustatyta C3 haplogrupė, kuri taip pat rasta Azijoje, dabartinės Kinijos teritorijoje, tačiau visgi ne Japonijoje.

Septintąjame praeito amžiaus dešimtmetyje dirbę archeologai ištyrė tik apie 5 procentus Real Alto senovės gyvenvietės. Šiandien jau beveik visas mokslininkams žinomas Valdivijos kultūros arealas yra nuskenuotas georadarais, daugumos senovės struktūrų vietos yra žinomos, tačiau tik archeologinių kasinėjimų metu galime tikėtis sulaukti didesnių atradimų.

Real Alto radiniai – mokslininkus nustebinęs, keistai palaidotas žmogaus skeletas bei Valdivijos keramika. Manoma, kad keramika ritualų metu buvo sudaužoma.

II – oje šio straipsnio dalyje – interviu su vienu iš Jungtinės Rusijos-Japonijos-Ekvadoro archeologinės ekspedicijos Real Alto bei Loma Atahualpa (2014 – 2018 m.) vadovų ir iniciatorių, Novosibirsko universiteto Užsienio archeologijos katedros vedėju, istorijos mokslų daktaru Andrej Tabarev.

Patinka? Tuomet pavaišink autorių puodeliu kavos!

Tekstų ruošimas, pakankamai kokybiško tinklalapio išlaikymas bei sisteminiai atnaujinimai reikalauja nemažai pastangų, laiko ir lėšų.
​-  Viskas turi savo kainą, o įdomiosios istorijos tinklaraščio projektui vystyti ir auginti reikia ir JŪSŲ paramos. Kolkas tai padaryti galite tik per Paypal platformą, paspaudę ant mygtuko “Donate”.

Komentuok su Facebook paskyra!

sarunas

sarunas