Kitokia istorija. Ar Napoleonas siekė karo su Rusija?

Istorijos vadovėliai apie 1812 m. karą rašo gan paprastai – Napoleonas su blogais norais užpuolė Rusiją iš pasalų, motyvuodamas kontinentinės blokados susitarimų nesilaikymu ir siekdamas situaciją išspręsti derybomis. Tiesa ta, kad Aleksandras I ilgus metus ruošėsi nukariauti Prancūziją, anuomet dominavusią Europoje.

Skaityti toliau

Kodėl buvusios Lenkijos – Lietuvos valstybės kariai kovėsi už Prancūzijos interesus Haičio saloje?

Pabėgėliai iš buvusios Abiejų Tautų Respublikos (ATR), ją 1795 m. galutinai pasidalinus Prūsijai, Austrijai-Vengrijai ir Rusijai, pasklido po visą Europą, o vėliau ir pasaulį. Dalis lenkų ir lietuvių prisijungė prie Prancūzijos kariuomenės ir kovėsi ten, kur kovėsi ši. Tarp tokių kraštų buvo ir Haitis, kur prancūzai malšino vietos gyventojų sukilimą. Įdomu tai, kad nemaža dalis naujųjų Prancūzijos kariuomenės karių, pamatę, kas vyksta Haityje, apleido Prancūzijos kariuomenę ir perėjo į haitiečių pusę. Salos gyventojų, kovojančių dėl nepriklausomybės, vargai jiems priminė ką tik trijų imperijų pavergtos tėvynės vargus.

Skaityti toliau

#1 Amerika iki Kolumbo ir ne tik. Kuršo kolonijos XVII amžiuje

Pagal 1561  m. sutartį Livonijos ordino teritorijoje buvo įkurta vasalinė Kuršo – Žiemgalos hercogystės, Livonijos žemės tapo pavaldžios LDK. Kaip visa tai susiję, su šiuo nuostabiu vaizdu viršuje? Kuršo hercogystę anuomet valdė įtakinga Ketlerių giminė, o Jokūbas Ketleris turėdamas stiprų laivyną ėmėsi užjūrio kolonijų steigimo Gambijoje ir Tobage. Kolonijos naudotos kaip prekybos bazės, kuriose apsistodavo Kuršo prekybiniai laivai.

Skaityti toliau

0

“Jaunime budėk!” – 1944 m. Nr. 8/15 pogrindinis laikraštėlis

„Jaunime, budėk“ – jaunystėje prezidento Valdo Adamkaus, Gabrieliaus Žemkalnio ir kitų vokiečių okupacijos metais leistas pogrindinis laikraštėlis. Pradėtas leisti 1943 m. vasario 16 d. ėjo kas mėnesį, pusantrų metų (1943-1944 m.). Kiekvieno numerio tiražas buvo maždaug 800-900 egzempliorių. Pradžioje laikraštis buvo spausdinamas hektografu (spiritine mašinėle), o vėliau – jau rotatorium. Gal dėl daug greičiau blunkančio melsvo hektografo rašalo šiandieną neturime pirmųjų keturių numerių. Skaityti toliau