0

Nuožmiojo grafo Manuzzi sėkmės istorija

XVIII a. antroje pusėje bežlunganti Abiejų Tautų Respublika buvo rojus nuotykių ieškotojams iš visos Europos. Vienas toks avantiūristas, Venecijos akmentašio sūnus Mikalojus Manuzzi čia sugebėjo užgyventi tokius turtus, apie kokius savo gimtajame krašte negalėjo net pasvajoti. Savimi užtikrintas ūmaus būdo karštakošis, susigiminiavęs su Uteną valdžiusiais Strutinskiais, XVIII a. pabaigoje paveldėjo bemaž trečdalį jų turto, įskaitant ir Luodžių dvarą su dalimi Salako miestelio. Vėliau įsigijo dar daugiau valdų ir sujungė jas į didžiulę latifundiją. Visgi, nepaisant finansinės sėkmės, stiprios giminės jis nesukūrė – vienintelis jo sūnus Stanislovas Manuzzi mirė 1822 metais būdamas Utenoje, Strutinskių dvare, palikęs didžiules skolas. Apie šias dvi neigiamai vertinamas asmenybes rašyta nedaug, o jų nuotykių kupini gyvenimai verti išsamesnio istorinio tyrimo ar publikacijos.

Skaityti toliau

0

Atgyja Kamariškių dvarvietė

Praeityje turėjome gausybę dvarų, tačiau dauguma jų sunyko dėl aplaidumo ar buvo sunaikinti. Šiandien Zarasų rajone yra išlikusios vos kelios dvarvietės su dar tebestovinčiais rūmais. Viena iš jų – XVI amžių menanti Kamariškių dvarvietė, per šimtmečius ne kartą keitusi savo šeimininkus ir išvaizdą. Suvieko seniūnijoje, prie pat Latvijos sienos esančios Kamariškės daug dešimtmečių buvo plėšiamos ir niokojamos. Sparčiausiai dvarvietės kompleksas nyko pirmuoju Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiu, kuomet buvo sudeginta centrinė dvaro rūmų dalis, o sutrūniję abiejų flygelių stogai ir perdangos sukrito į vidų, plytoms buvo išardyti ir pavogti keli dvaro pastatai. 2019 metais Kamariškių dvarvietę įsigijo ir ėmė prikėlinėti socialinėmis inovacijomis garsėjanti VŠĮ ,,Įnovatorių slėnio” komanda. Kadangi į šį projektą esu įsitraukęs jau daugiau nei trejus metus, trumpai pristatysiu tai, ką pavyko sužinoti, nuveikti ir kas šio objekto laukia ateityje.

Skaityti toliau

Antspaudas – prabangus LDK kilmingųjų tapatybės ženklas

Antspaudai kaip galios ir valdžios simbolis naudoti nuo gilios senovės – juos naudojo kilmingieji, kurie išskirtiniais heraldiniais simboliais ar inicialais išraižytais antspaudais papuošdavo svarbius dokumentus, sandorius bei korespondenciją taip patvirtindami ten esančios informacijos tikrumą. Tai ir buvo tikrasis kilmingo žmogaus parašas, kadangi daugumai žmonių, kurie buvo mažai raštingi arba visai beraščiai (netgi aukščiausiuose to meto visuomenės sluoksniuose), suprasti vaizdinių kalbą buvo kur kas paprasčiau nei tikrąjį, rašalu užrašytą tekstą, o parašas atlikdavo tik papildomą patvirtinimo funkciją.  Skaityti toliau

Kaip Frydrichas II Didysis Abiejų Tautų Respublikos pinigus padirbinėjo

Kaip Frydrichas II Didysis Abiejų Tautų Respublikos pinigus padirbinėjo

Frydrichas II Didysis (1712–786) savo valdymą pradėjo su trenksmu ir sėkmingai užbaigė kelis vietinius ginkluotus konfliktus, įvedė naujus įstatymus, mokesčius ir sustiprino Prūsijos valdžios sistemą, garsėjo kaip išsilavinęs apšvietos epochos valdovas. Tačiau nedraugiškas Abiejų Tautų Respublikai.

Skaityti toliau