Pamiršta pergalė prie Olyvos: kaip XVII a. pradžioje jūrų mūšyje ATR laivynas sumušė švedus

Šiandien sunku įsivaizduoti didelius Abiejų Tautų Respublikos galeonus – karinius laivus, Baltijos jūroje besikaunančius su švedais. Bet būta ir mūsų istorijoje jūrų mūšių, turėjome ir laivų, ne ką prastesnių nei švedų ar britų. Tiesa, šis laikotarpis truko trumpai.
Skaityti toliau

7 iš pirmo žvilgsnio keisti įstatymai, kurie kadaise egzistavo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Pasaulyje yra daug keistų ir šiandien nebeaktualių, tačiau vis dar galiojančių senovinių įstatymų. Pavyzdžiui Anglijoje iki šiol dar galioja 1313 m. draudimas parlamento salėje pasirodyti su šarvais. Tokie įstatymai atsirasdavo ne šiaip sau – praeities įvykiai vertė žmones riboti nepageidaujamą veiklą, tačiau pasikeitus laikotarpiui, politinei aplinkai ir žmonių mąstymui jie tapo nebeaktualūs. Itin daug jų būta JAV, kur savo įstatymus turi kiekviena valstija. Pasenusiais įstatymais dažnai stengiamasi atsikratyti, tačiau dėl ilgų biurokratinių procedūrų tokių įstatymų panaikinimas užtrunka. Bet ar mūsų istorijoje taip pat buvo keistų ir savotiškai įdomių įstatymų, kurie šiandien mums keltų šypseną? Pasirodo, buvo. Skaityti toliau

Didysis 1710 m. maras Lietuvoje: kaip kilo ši baisi epidemija ir kaip žmonės su ja kovojo?

Nuo XV a. iki XVIII a. mūsų šalies teritorijoje buvo 22 maro epidemijos, epidemijos ištikdavo kas 7-8 metus. Tačiau daugiausia aukų nusinešė didžiuoju maru vadinamas 1710–1711 m. ligos protrūkis visiškai pasibaigė tik 1717-aisiais. Anuomet išmirė du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Liko apleisti kaimai, kadangi žmonės nespėdavo lavonų palaidoti, jie tiesiog gulėdavo namuose, gatvėse. Mėnesį laiko nebuvo leidžiama įeiti į mirusiojo trobą, dažniausiai apleisti namai bijant užkrato buvo sudeginami.

Skaityti toliau

1

LDK husarų ietys – ginklas padėjęs iškovoti daug pergalių


XVI amžiuje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, dar prie Žygimanto Augusto atsiradę husarų daliniai tapo legenda ir buvusios Lietuvos-Lenkijos valstybės simboliu ir neatskiriama Radvilų kariuomenės dalimi – 1567 metais iš 4800 LDK didikų parengtų raitelių net 2000 buvo husarai, o 1576 m. LDK -Lenkijos valdovu tapus Steponui Batorui, buvo vykdoma kavalerijos reforma. Tuomet įvyko šių dalinių pakilimas, husarai įgavo savo tikrąjį pavidalą – tapo sunkiąja kavalerija ir tikrąja to žodžio prasme įgijo sparnus. Skaityti toliau

Kitokia istorija. Ar Napoleonas siekė karo su Rusija?

Istorijos vadovėliai apie 1812 m. karą rašo gan paprastai – Napoleonas su blogais norais užpuolė Rusiją iš pasalų, motyvuodamas kontinentinės blokados susitarimų nesilaikymu ir siekdamas situaciją išspręsti derybomis. Tiesa ta, kad Aleksandras I ilgus metus ruošėsi nukariauti Prancūziją, anuomet dominavusią Europoje.

Skaityti toliau