Veneciją daugelis žino tik kaip gražų miestą, kurį verta aplankyti atostogaujant, tačiau Venecija – tai ne tik miestas. Retas yra girdėjęs, kad tai buvo galinga, tūkstantmetė valstybė, užvaldžiusi ne tik dabartinės Kroatijos teritoriją, tačiau ir daug Graikijos salų, Kretą, Kiprą ir net Krymą. Visgi įdomiausia ne kiek teritorijų ji turėjo, bet kokios aplinkybės lėmė unikalios valstybės sąrangos bei jos gyventojų mentaliteto formavimąsį, kokia buvo venecijiečių sėkmės paslaptis? Skaityti toliau
1812 m. rugsėjo 14 dieną Prancūzijos ir jos sąjungininkų kariuomenė įžengė į Maskvą, o Kremliaus tvirtovėje, kaip saugiausioje miesto vietoje įsikūrė Napoleonas su gvardija bei armijos vadovybe. Iš ten jis siuntė pasiuntinius pas carą Aleksandrą I, siekdamas priversti jį pasirašyti taiką ir sutikti su Napoleono sąlygomis. Imperatoriui supratus, kad su caru taikos sudaryti nepavyks, spalio antroje pusėje prancūzai pradėjo atsitraukinėti. Mažai kas žino, kad atsitraukdami prancūzai susprogdino Kremliaus rūmus, padarę didelių nuostolių. Iki tol Kremliaus tvirtovės niekas nebuvo taip stipriai suniokojęs.
Skaityti toliau
Istorijos vadovėliai apie 1812 m. karą rašo gan paprastai – Napoleonas su blogais norais užpuolė Rusiją iš pasalų, motyvuodamas kontinentinės blokados susitarimų nesilaikymu ir siekdamas situaciją išspręsti derybomis. Tiesa ta, kad Aleksandras I ilgus metus ruošėsi nukariauti Prancūziją, anuomet dominavusią Europoje.
Pabėgėliai iš buvusios Abiejų Tautų Respublikos (ATR), ją 1795 m. galutinai pasidalinus Prūsijai, Austrijai-Vengrijai ir Rusijai, pasklido po visą Europą, o vėliau ir pasaulį. Dalis lenkų ir lietuvių prisijungė prie Prancūzijos kariuomenės ir kovėsi ten, kur kovėsi ši. Tarp tokių kraštų buvo ir Haitis, kur prancūzai malšino vietos gyventojų sukilimą. Įdomu tai, kad nemaža dalis naujųjų Prancūzijos kariuomenės karių, pamatę, kas vyksta Haityje, apleido Prancūzijos kariuomenę ir perėjo į haitiečių pusę. Salos gyventojų, kovojančių dėl nepriklausomybės, vargai jiems priminė ką tik trijų imperijų pavergtos tėvynės vargus.
Napoleono lobis – kiekvieno lobių ieškotojo svajonė. Esu įsitikinęs, kad prancūzų paslėptas grobis iš Rusijos dar nerastas. Bet jis tikrai buvo. Prancūzijos grobis nepasiekė, išskyrus smulkmę, ką pasiėmė kariai (pvz. Luvre saugoma skulptūra iš Pažaislio vienuolyno). Baltarusijoje aptiktos tik turtų užuomazgos, kas neabejotinai buvo pamesta Didžiosios armijos karių. Šiek tiek brangenybių vėliau gryžę prancūzai ieškojo, kai kurie jas ir išsikasė. Tačiau įdomu, kaip dabar žmonės tą lobį įsivaizduoja? Bačkutes pilnas aukso, kokio dvaro prūde ar aukso kalnus po žeme ir vandeniu?
Skaityti toliau
