0

LDK husarų ietys – ginklas padėjęs iškovoti daug pergalių


Husarai buvo  vertingiausi LDK kavalerijos daliniai ir neatskiriama kunigaikščių Radvilų kariuomenės dalis  – 1567 metais iš 4800 Lietuvos didikų parengtų raitelių net jų 2000 buvo husarai, naudoti kaip sunkioji kavalerija. pagrindinis šių XVI-XVII a. sunkiųjų raitelių ginklas buvo ietis. Tik panaudojus ietį puolimo metu ir pralaužus tankią priešo rikiuotę buvo griebiamasi muškietų ir kardų vadinamų „šoble“ (szabla). Ietys kurias jie naudojo, lūždavo ir dažnai antro mūšio nesulaukdavo, o vienam LDK ar Lenkijos husarui tekdavo daugiau kaip po šešis priešus.

LDK ir Lenkijos kariuomenėse husarų kavalerija naudojo bene ilgiausias ietis pasaulyje, siekusias net 5-6 m., kai pavyzdžiui rusų husarai turėjo tik 4 m. ilgio ietis. Tokiu ginklu husarai triuškindavo priešo pėstininkų rikiuotes ir Abiejų Tautų Respublikai atnešė daug pergalių prieš žymiai didesnes priešo kariuomenes. Kadangi LDK karyba buvo kilmingųjų privilegija, o valstybės iždo lėšomis surinkti daug samdinių taip pat nebuvo galima, teko kautis su žymiai gausesniu priešu. 

Dažniausiai ietys buvo daromos iš jaunų, be šakų, tiesių medelių. Kad ietis būtų lengvesnė, drūtgalyje išgręždavo kiaurymes, – ietys buvo tuščiavidurės. Kad nelūžtų smūgio metu, išpjaudavo rankai apskritą žiedą ar užmaudavo specialų skydelį. Vėliau, kad apsaugotų laibgalį ir suteiktų didesnę žudomąją galią, ant jo užmaudavo metalinį ietigalį, pačią ietį sutvirtindavo metalu, apvyniodavo odiniais diržais. Kadangi husarų dalinius sudarė turtingesni bajorai, jie patys susimokėdavo už šarvus ir ekipuotę, o pagal tradiciją išlaidos už ietis buvo apmokamos karaliaus lėšomis.

XVI a. muškietos ir arkebuzos dar buvo silpnos ir husarų šarvus pramušdavo tik 20-50 metrų atstumu, taigi kartą iššovusi priešo rikiuotė daugiau nebespėdavo užsitaisyti -am reikėjo kiek mažiau nei minutės.

Dažnai pėstininkų rikiuotės šūviai husarų  šarvų net nepramušdavo – taip neretai nutikdavo pėstininkų nervams neišlaikius – jie iššaudavo per anksti, ir pakartotinai užsitaisyti nebespėdavo, nes husarai buvo jau per daug priartėję. Nors priešas šauliams atsitraukus rikiuotės gale dar išstatydavo savo ietininkus, ant kurių turėjo pasismeigti puolantys husarai,  tačiau LDK husarų ietys buvo kur kas ilgesnės, todėl sėkmingai triuškindavo pėstininkų rikiuotes.

1605 m. Kircholmo mūšio metu prieš LDK ir Kuršo karius švedai jau naudojo olandiškojo pavyzdžio rikiuotes su keliomis muškietininkų eilėmis, tačiau ir tai nepadėjo atsilaikyti prieš LDK kavaleriją – 300 husarų perskrodė Švedijos kariuomenės centrą ir padalino ją į dvi dalis. Švedų kariuomenė buvo visiškai sutriuškinta ir mūšį pralaimėjo, Ryga ir Livonija buvo išvaduota. 

Įdomus faktas – vaduojant Lietuvą nuo  įsiveržusios Maskvos kariuomenės 1660 m. Polonkos  mūšyje vienas iš LDK kariuomenės husarų,  pervėrė net 6 priešus viena ietimi!

XVII a. husarų daliniai prarado reikšmę priešui išmokus nuo jų apsiginti. Švedai pradėjo taikyti naują taktiką kovai su husarais – rikiuotėse telkė daugiau pėstininkų, naudota ir karė rikiuotė, taip pat ir muškietos jau buvo galingesnės, geresnės kokybės. Tad husarai LDK kariuomenėje iki 1776 m. liko tik kaip paradų puošmenos. 

p.s. Kad bent truputį įsivaizduoti koks tai buvo laikmetis, siūlau pažiūrėt Jerzy Hofmano filmą apie husarus “Ogniem i mieczem”, įdomiausia originalo kalba:)

 

Patinka? Tuomet pavaišink autorių puodeliu kavos!

Tekstų ruošimas, pakankamai kokybiško tinklalapio išlaikymas bei sisteminiai atnaujinimai reikalauja nemažai pastangų, laiko ir lėšų.
​-  Viskas turi savo kainą, o įdomiosios istorijos tinklaraščio projektui vystyti ir auginti reikia ir JŪSŲ paramos. Kolkas tai padaryti galite tik per Paypal platformą, paspaudę ant mygtuko “Donate”.

Komentuok su Facebook paskyra!

sarunas

sarunas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.