Apie Quimbaya kultūrą nusprendžiau parašyti po apsilankymo Madrido Amerikų muziejuje. Ten saugomas dižiausias išlikęs indėniškos kultūros aukso lobis. Informacijos šia tema lietuviškai tikriausiai nepavyks rasti, nedaug jos ir anglų kalboje. Daugiau informacijos galime rasti specializuotoje archeologinėje literatūroje, dažniausiai ispanų kalba. Skaityti toliau
Archeologiniai kasinėjimai Ukrainoje
2015 m. liepą teko garbė sudalyvauti Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos archeologų Sergėjaus Teliženko ir Valerijaus Manko vykdomuose kasinėjimuose Volynės (Voluinės) žemėje, Vakarų Ukrainoje, apie 10 kilometrų į pietvakarius nuo Lucko miesto, netoli Ratnivės gyvenvietės. Skaityti toliau
#2 Amerika iki Kolumbo ir ne tik. Piratų monetos – Maquiquinos
Makukina (Macuquina) – įdomi moneta, apie kurią Lietuvoje nekalbama, tačiau dauguma besidominčių monetomis ją žino ar yra matę filmuose apie piratus! Pinigas cirkuliavęs XVI – XVIII a. Lotynų Amerikoje, taip pat ir Karibų regione ir aišku Ispanijoje. Kiek man žinoma, metalo detektorių mėgėjai kelis vienetus aptiko net ir Lietuvoje! Skaityti toliau
Kaip prancūzai Kremlių sprogdino
1812 m. prancūzų kariuomenė užėmė Maskvą. Ten Kremliaus rūmuose Napoleonas įsitaisė savo būstinę. Imperatoriui supratus, kad sudaryti taikos su Aleksandru I nepavyks, prancūzai pradėjo tvarkingai atsitraukinėti. Mažai kas žino, kad atsitraukdami prancūzai ir Kremliaus rūmus susprogdino, padarę didelių nuostolių. Skaityti toliau
#1 Amerika iki Kolumbo ir ne tik. Kuršo kolonijos XVII amžiuje
Pagal 1561 m. sutartį Livonijos ordino teritorijoje buvo įkurta vasalinė Kuršo – Žiemgalos hercogystės, Livonijos žemės tapo pavaldžios LDK. Kaip visa tai susiję, su šiuo nuostabiu vaizdu viršuje? Kuršo hercogystę anuomet valdė įtakinga Ketlerių giminė, o Jokūbas Ketleris turėdamas stiprų laivyną ėmėsi užjūrio kolonijų steigimo Gambijoje ir Tobage. Kolonijos naudotos kaip prekybos bazės, kuriose apsistodavo Kuršo prekybiniai laivai.
Lietuviai Ispanijos pilietiniame kare
“Jaunime budėk!” – 1944 m. Nr. 8/15 pogrindinis laikraštėlis
„Jaunime, budėk“ – jaunystėje prezidento Valdo Adamkaus, Gabrieliaus Žemkalnio ir kitų vokiečių okupacijos metais leistas pogrindinis laikraštėlis. Pradėtas leisti 1943 m. vasario 16 d. ėjo kas mėnesį, pusantrų metų (1943-1944 m.). Kiekvieno numerio tiražas buvo maždaug 800-900 egzempliorių. Pradžioje laikraštis buvo spausdinamas hektografu (spiritine mašinėle), o vėliau – jau rotatorium. Gal dėl daug greičiau blunkančio melsvo hektografo rašalo šiandieną neturime pirmųjų keturių numerių. Skaityti toliau