Moskovija iki Petro I reformų buvo visomis prasmėmis gana smarkiai atsilikusi senovės valstybė, tame tarpe, atsilikusi ir ekonomiškai. Bėgant amžiams suprasta, kad pasivyti Europos monarchijas reikalingos kardinalios reformos, tačiau iki Petro I reformų rimtesnio progreso nebūta.
Senai pamirštas Nyderlandų nepriklausomybės karas buvo labai svarbus šios šalies istorijai – Brabantas ir Flandrija anuomet buvo turtingiausios Nyderlandų provincijos, o ir pati šalis buvo viena turtingiausių pasaulyje, todėl karas su dėl jų vyko net 80 metų.
Viduramžiais, XII-XIII a. Centrinės ir Šiaurės Italijos miestuose – Sienoje, Pisoje, Florencijoje, San Džiminjano, Bolonijoje ir kt. iškilo dešimtys dangoraižius primenančių bokštų, kartais siekusių ir daugiau nei 100 metrų. Šiandien jų likę tik vienas kitas, o daugiausia San Džiminjano (San Giminagno) miestelyje. Iš pirmo žvilgsnio, statyti tokio aukščio bokštus atrodytų beprotybė. Kam žmonės juos statė, kokia buvo jų paskirtis?
Senovinį Petros miestą Jordanijoje dauguma gerai žinome. Tačiau, apie antrąjį pagal dydį nabatėjų miestą su labai panašiais statiniais, esantį Saudo Arabijos dykumose, dauguma nėra nėra net girdėję. Ši vieta tik nesenai tapo žinoma turistams. Jų čia dar nedaug, žinant Saudo Arabijos turizmo politikos specifiką – turistinių vizų išdavimas ne musulmonams komplikuotas.
Fugeriai (Fugger) – Augsburgo bankininkų ir pirklių dinastija, korporacijų ir magnatų pradininkai. Giminės pradininku laikomas Švabijos audėjas Hansas Fugeris iš Grabeno kuomet per dukterų vedybas įgijo Augsburgo piliečio teises, ir tapo audėjų gildijos komiteto nariu. Tuomet jis išplėtojo prekybą audiniais Vokietijos vidurio pietuose. XV a. giminė skilo į dvi atšakas, kurios viena herbe turėjo elnią, kita – leliją. Fugeriai perėmė dalį Florencijos Medičių galios, įtakos bei turtų Europoje, kadangi pastarosios giminės įtaka jau buvo pradėjusi slopti. Skaityti toliau
