XVI amžiuje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, dar prie Žygimanto Augusto atsiradę husarų daliniai tapo legenda ir buvusios Lietuvos-Lenkijos valstybės simboliu ir neatskiriama Radvilų kariuomenės dalimi – 1567 metais iš 4800 LDK didikų parengtų raitelių net 2000 buvo husarai, o 1576 m. LDK -Lenkijos valdovu tapus Steponui Batorui, buvo vykdoma kavalerijos reforma. Tuomet įvyko šių dalinių pakilimas, husarai įgavo savo tikrąjį pavidalą – tapo sunkiąja kavalerija ir tikrąja to žodžio prasme įgijo sparnus. Skaityti toliau
Kaip prancūzai Kremlių sprogdino
1812 m. rugsėjo 14 dieną Prancūzijos ir jos sąjungininkų kariuomenė įžengė į Maskvą, o Kremliaus tvirtovėje, kaip saugiausioje miesto vietoje įsikūrė Napoleonas su gvardija bei armijos vadovybe. Iš ten jis siuntė pasiuntinius pas carą Aleksandrą I, siekdamas priversti jį pasirašyti taiką ir sutikti su Napoleono sąlygomis. Imperatoriui supratus, kad su caru taikos sudaryti nepavyks, spalio antroje pusėje prancūzai pradėjo atsitraukinėti. Mažai kas žino, kad atsitraukdami prancūzai susprogdino Kremliaus rūmus, padarę didelių nuostolių. Iki tol Kremliaus tvirtovės niekas nebuvo taip stipriai suniokojęs.
Skaityti toliau
#8 Amerika iki Kolumbo ir ne tik. Kaip Venesuela vos netapo “vokiška”
Ispanija dabartinės Venesuelos teritoriją pradėjo kolonizuoti nuo 1502 metų. Nenusileido ir kelios Šventosios Romos Imperijos kunigaikštystės, kurios turėjo tam lėšų, ir taip pat kūrė savo kolonijas, tačiau bandymai buvo trumpalaikiai. Iš šiaurės Europiečių pirmieji pabandę įšokti į jau pravažiuojantį aukso karštinės traukinį buvo įtakingi Augsburgo bankininkai Velzeriai – 1528-1546 metais siuntę ekspedicijas kolonijoms Venesueloje įkurti. Klein Venedig (Mažoji Venecija), taip šiandien galėjo vadintis Venesuela jei kvailokas Velzerių kolonizacinis planas būtų pavykęs. Skaityti toliau
#5 Numizmatų džiaugsmai. Kaip Rusijos imperija ilgiau nei 100 metų sėkmingai olandiškus pinigus padirbinėjo
Pinigų padirbinėjimas – ne retas atvejis pasaulio istorijoje. Tačiau ar galėtumėte patikėti, kad viena valstybė kitos valstybės pinigus masiškai padirbinėti galėtų ilgiau negu šimtą metų, padirbtų pinigų rinkoje atsirastų triskart daugiau negu originalų ir tai liktų neišaiškinta? Taip yra nutikę istorijoje – Rusija padirbinėjo olandiškus dukatus.
#7 Amerika iki Kolumbo ir ne tik. Ko Amazonės džiunglėse ieškojo Persis Fosetas?
Paititis – legendomis apipintas senovės inkų miestas tariamai buvęs į rytus nuo Andų kalnų. Tai jau ne El Doradas ir gal būt tik legenda, todėl miesto buvimo vieta labai abstrakti. Jis tikriausiai galėjo egzistuoti Peru pietryčiuose, Bolivijos šiaurėje ar pietvakarių Brazilijoje, kažkur džiunglėse. Legenda miestą sklinda nuo konkistadorų laikų – jame nuo ispanų slėpėsi pabėgėliai, o miestas buves labai turtingas. Noras atrasti miestą neblėsta ir šiandien, vis dar rengiamos ekspedicijos. Tačiau iki šiol garsiausia prarastojo miesto paieškų istorija susijusi su britų pulkininku Persiu Fosetu (Percy Fawcett, 1867-1925) ir mįslingu jo dingimu. Skaityti toliau
#6 Amerika iki Kolumbo ir ne tik. Interviu su vienu iš 2014 – 2018 m. Jungtinės Rusijos-Japonijos-Ekvadoro archeologinės ekspedicijos vadovų dr. Andrej Tabarev
Novosibirsko,Vladivostoko bei Tohoku universitetų archeologai kartu su kolegomis Ekvadore 2014 – 2015 bei 2017 – 2018 metais vykdė archeologinius kasinėjimus „Real Alto“ ir Loma Atahualpa senovės gyvenvietėse, tyrinėjo vieną seniausių archeologinių kultūrų Pietų Amerikoje – Valdiviją (ši kultūra pristatyta pirmoje šio straipsnio dalyje). Apie jungtinę archeologinę ekspediciją ir naujausius tyrimus išskirtiniame interviu kalbamės su Novosibirsko universiteto Užsienio archeologijos katedros vedėju, istorijos mokslų daktaru Andrej Tabarev. Skaityti toliau