Sibiro kapeikos –  išskirtinės neįprastu dizainu retos ir įdomios. Tikra kolekcininkų svajonė! Kodėl jos buvo kaldinamos?

1.Reikėjo panaudoti varį, iškastą Kolyvano kasyklose. 1763 m.  jau buvo sukaupta net 502 tonos ir 768,5 kilogramai metalo, kurio kiekio turėjo pakakti 4 – 5 metams į priekį. Kolyvano varis turėjo brangiųjų metalų priemaišų būdingų šiam regionui – ruošinių anuomet visiškai išgryninti nepavyko. Pūdą ruošinio sudarė 99,18 % vario, 0,79 % sidabro ir 0,03 – 0,01 % aukso. Iš pūdo tokio vario buvo galima nukaldinti 15 rublių 33 kapeikas, kai iš to paties kiekio įprasto vario buvo galima pagaminti 16 rublių vertės carinių monetų. Suprasta, kad monetų gamyba būtų nuostolinga, kilo daug diskusijų dėl monetų masės (man pakankamai sudėtinga suprasti tuometinės ekonomikos esmę, tad jeigu tekste yra neatitikimų, būtų gerai jei mane pataisytumėte).

2.Sibire trūko monetų, iš Europinės Rusijos dalies ar Jakaterinburgo jas nuolat gabentis neapsimokėjo, buvo sunku ir nuostolinga. Tad siekiant spartesnio Sibiro įsisavinimo nuspręsta monetas kaldinti vietoje pasinaudojus Altajaus – Kolyvano kasyklų vario ištekliais, kuriuos anuomet valdė magnatai Demidovai.

1764 m. carienė Jakaterina II pakeitė Sibiro gubernijos statusą į Sibiro karalystę, suteikdama teisę kaldinti atskiras monetas. Kalbama, kad bandomosios Sibiro kapeikos nukaldintos dar 1757 metais. Tačiau oficialiai pirmieji monetų bandiniai pagaminti Sankt- Peterburgo monetų kalykloje 1763 – 1764 m., o 1764 m. netoli Barnaulo, prie Nižnij Suzuno upės pradėta statyti Suzuno monetų kalykla.

1766 m. ten nukalta pirmoji Sibiro kapeikų partija –  sudariusi 23 277 rublių ir 52 ½ kapeikų sumą. Ant monetų buvo pavaizduotas Sibiro karalystės herbas – du žvėreliai (lapės arba sabalai) laikantys nominalo užrašą, metus bei karūną. Kitoje pusėje Carienės Jakaterinos inicialas. Raidės KM, kurių nebuvo ant pirmųjų monetų partijų reiškė Kolyvano varis «Колыванская Медь». Žvėreliai pasirinkti ne šiaip sau – anuomet Sibire kailių verslovės bei eksportas klestėjo.

Nominalai

10 kapeikų (svoris 65,5 g, skersmuo 45 mm), 5 kapeikos (svoris 32,7 g, skersmuo 35 mm), 2 kapeikos (svoris ~ 13,1 g, skersmuo 28 mm), 1 kapeika (svoris 6,6 g, skersmuo 23 mm), Denga (Svoris 3,3 g, skersmuo 21 mm), Poluška (svoris 1,6 g, skersmuo 18 mm).

Kodėl šios monetos tokios retos?

Kapeikos buvo skirtos tik Sibiro karalystei (teritorija nuo Taros miesto iki Kamčiatkos). Carinė valdžia iš valstiečių mokesčius rinkdavo sidabru, tad ir prekes jie parduodavo sidabru. Dauguma atvykstančių pirklių atsiskaitydavo tik sidabru ir atsisakė naudoti šias monetas, verčiau priimdami valstybines sidabrines ir varines monetas. Monetos neprigijo ir jų kursas labai krito lyginant su valstybinėmis monetomis. Nenaudingą monetų kalybą buvo nuspręsta nutraukti. 1781 m. Suzuno kalykla nustojo kaldinti standartines carines monetas, o 1782 m. Sibiro karalystė buvo panaikinta.

Bendras Sibiro kapeikų tiražas buvo maždaug 3 656 310 rublių vertės. Apyvartoje monetos išsilaikė iki 1802 m, tačiau jų naudojimas buvo apribotas, o 1824 m. visiškai išimtos iš apyvartos ir perlydytos. Kadangi nebuvo mėgiamos, iš apyvartos pašalintos nesunkiai. Išlikę jų nedaug.

Ilgą laiką monetų kaina kolekcininkų rinkoje buvusi itin aukšta, netgi sakoma, kad jos brangesnės už auksą, ir tai tiesa. Tačiau tik paskutinėmis dienomis jų kaina ženkliai kritusi. To priežastis – nemaži monetų kiekiai buvo rasti metalo detektorininkų. Na o tikėtis rasti jų Lietuvoje – labai optimistiška. Jų čia tiesiog negali būti – Sibiro monetos buvo skirtos tik Sibiro karalystės teritorijai, kitur nebuvo priimamos, nepamirškim ir to, kad iš Europos atvykstantys  pirkliai šių monetų tiesiog nenorėjo imti į rankas dėl jų nepilnavertiškumo. Apačioje esančiose nuotraukose – kastinės monetos rastos Sibire.

Kaina jų labai skirtinga. Viskas priklauso ir nuo monetos būklės ir nuo retumo. Kai kurių išlikę nedaug, savaime suprantama, kaina bus aukštesnė. Bene brangiausios pirmosios  2, 5 ir 10 kapeikų monetos – su užrašu «Колыванская Медь» briaunoje ir be raidžių KM averse 1766-1767 metais.

2 kapeikų briauna (gurtas). Užrašas – Kolyvano varis.

Monetų kopijos

Sibiro monetų tema tarp kolekcininkų – itin mėgiama ir apipinta legendomis. Monetos tolimos, tačiau jų pasirodo ir mūsų kolekcininkų susibūrimuose. Didelė tikimybė, kad ten net nėra originalių monetų, o tik geros kokybės kopijos. Ir patys kolekcininkai neslepia – šiandienines monetų kopijas atskirti nuo originalų labai sunku. Nei pagal svorį nei pagal matmenis ar reljefą. Dabar pagamina tokių gerų kopijų, kad jos tikriausiai identiškos originalams. Dažnai atsakymo čia tiesiog nėra, lieka tik intriga. Na o pirkti brangią monetą be autentiškumo įrodymo – perdaug lengvabūdiška. Patariu pirkti geriau jau blogesnės būklės monetą, tačiau būti tikriems dėl autentiškumo. Sidabrinių Sibiro pinigų veikiausiai nebuvo – yra žinomi tik keli bandiniai, kurių autentiškumu galima ir abejoti. Tačiau būta ir kitų regioninių pinigų kaldintų prie carienės Jelizavetos, taip pat vėliau ir Moldovijai ir Valakijai skirtų monetų. Pardavime galime rasti labai daug kopijų, taip kaip ir gandų ir legendų tarp kolekcininkų. Daugiau informacijos pasiskaitymui 

Labai gražiai pagaminta kopija

Patinka? Tuomet pavaišink autorių puodeliu kavos!

Tekstų ruošimas, pakankamai kokybiško tinklalapio išlaikymas bei sisteminiai atnaujinimai reikalauja nemažai pastangų, laiko ir lėšų. Viskas turi savo kainą, o įdomiosios istorijos tinklaraščio projektui vystyti ir auginti reikia ir JŪSŲ paramos.

Tai padaryti galite tik per Paypal, paspaudę ant mygtuko “Donate” arba Patreon platformoje paspaudę nuorodą  https://www.patreon.com/praeitiespaslaptys