Paulavos monetos – numizmatų galvos skausmas

Paulavos respublikos (Rrzeczpospolita Pawłowska) istorija žavi nuo seno – valstybė valstybėje, unikali savo švietėjiškomis įdėjomis, sėkmės atveju galėjusi būti Monako ar San Marino atitikmuo Žečpospolitoje. Tačiau jei ne trečiasis padalijimas, greičiausiai mes ir būtume likę „gente lituanusnatione polonus“… Dar 2008 m. puikiame žurnale „Istorijos“ buvo publikuotas straipsnis apie Povilo Ksavero Bžostovskio Merkinės dvaro respubliką gyvavusią 1769 iki 1795 m. Jau tada domėjausi numizmatika, o perskaityta frazė, kad Bžostovskis kaldino savas monetas labai „užkabliavo“. Informacijos apie tai beveik neišliko, tad čia pateiksiu spėliones ir pamastymus.

Vėliau kas tik rašė apie Paulavą straipsniuose vis perrašinėjo tą pat frazę – „Paulava turėjo savo įstatymus, vėliavą, herbą, antspaudą, kaldino monetas. Paulavos respublikos pinigai tais laikais buvo retas ir brangus kolekcinis objektas Europos kolekcionieriams.“ suprasdami, kad mažų mažiausiai tai yra spekuliacija numizmatams „skaudžiu“ klausimu, nepateikdavo jokių rimtesnių šaltinių ar nuotraukų ir kompiliuodavo tiesiog nesigilindami, tačiau paskutinėmis dienomis pats įsivėliau į diskusiją apie tai, taip ir gimė šis tekstas.

2014 m. knygoje „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“ autorė A. Arlauskienė taip pat rašė, monetų tema rašė tą pat, ką ir ankstesni rašytojai, t.y. minimos monetos smulkiau neanalizuojant paties monetų klausimo, kuris čia gana svarbus ir diskusijos verda ilgą laiką, o šiandien daug numizmatų užkimba ant šito kabliuko nerasdami jokios informacijos. Nežiūrint to, knyga gavosi tikrai nebloga.

Kas yra žinoma iš dvaro  istorijos ir dokumentų?

1767 m. Merkinės ir Turgelių dvarai davė 6097 auksinus metinių pajamų, iš jų tik 791 auksiną (zlotą) iš činšo. 1784 m. pajamos išaugo iki 15213 auksinų. P.K. Bžovstovskis buvo įsitikinęs, kad į činšą galima pervesti tik turtingus valstiečius.

1771 m. P.K. Bžostovskis įsteigė katalikiškąjį banką. Jis, įnešęs į banką 1000 auksinų, tapo ir pirmuoju jo klientu. Dalyvaujant dviem laiduotojams, valstiečiai galėjo gauti 10-100 auksinų (zlotų) paskolą, tačiau valstiečių ekonominei padėčiai stabilizavusis 1786 m. katalikiškas bankas buvo panaikintas.

Iš pradžių P.K. Bžovstovskis naudojo samdomajį darbą, už darbo dieną mokėdamas po 1 auksiną, bet prievartinės samdos dar nepanaikino. 1786 m. jis galutinai įvedė piniginę sistemą (Kas galėjo būti neteisingai interpretuojama, kaip valiutos įvedimas). 1786-1791 metais vykdant dvaro ūkio pertvarką valstiečių činčas valakui žemės išaugo iki 180 auksinų, prieš tai buvus 130 auksinų.

Paskutiniais ATR metais Paulavos dvaro pelnas buvo ~30144  lenkiškųjų auksinų (zlotų).  Taigi, jei dvaras ir turėjo savo valiutą, ji vis tiek vadinosi auksinais (zlotais) ir grašiais, taip pat kaip ir visoje Abiejų Tautų Respublikoje, tačiau ne kokiais nors valdovo išgalvotais vardais  ir panašiai, kaip dažnai būna dirbtinai sukurtose valstybėse. Nors dvarą – valstybę ir pripažino karalius, tačiau nereikėtų manyti, kad dvaras ir savas monetas pradėjo kaldinti

S.A.Poniatovskio 1 ir 3 grašiai, turėję cirkuliuoti Paulavos dvaro žemėse ir visoje ATR

Prielaidos

Stebint dvaro pajamas bei žemių dydį kalbos apie nuosavą valiutą, kai valdomų kaimų skaičių buvo galima skaičiuoti ant pirštų atrodo iš piršto laužtos. Tačiau vėlesniais metais augant dvaro ekonomikai bei laisvųjų valstiečių palaikymui, siekiant pabrėžti dvaro-respublikos unikalumą, kurti  savas monetas planai jau buvo. Gal net jau buvo nukaldinta ir bandomųjų monetų, tačiau čia jau tik prielaidos.

Jei buvo įkurtas katalikiškas bankas,  jie matyt turėjo ir banknotų, asignacijų, ir kažką panašaus į 1794 metų sukilimo asignacijas. Sukilimo metu, rusams puolant galėjo neišlikti ir nė vienas toks banknotas. Tačiau pavyzdžiui. Paulavos dvaro dokumentai buvo išsaugoti.

Visai kas kita kalbant apie monetas, kas numizmatams ir aktualiausia. Mes net neįsivaizduojame, kas jose galėjo būti pavaizduota –  Bžostovskio herbas ar jo paties atvaizdas?  Ar tai buvo tiesiog kontrasignuoti Poniatovskio grašiai ir zlotuvkės kaip tai mėgo daryti to meto didikai? Gavę užmokestį tokiomis monetomis valstiečiai galėdavo atsiskaityti tik pono valdose. P.K. Brzostowski senuose dokumentuose pasirašinėdavo ir kaip Józef Stępkowski, taigi monetos galėjo būti kontrasignuotos JS raidėmis. Deja A.Boiko-Gagarino kontrasignatų kataloge (Львівські нумізматичні записки, №10) tokių nėra. Gal būt Paulavos  monetų kontrasignatai galėjo būti klaidingai identifikuoti kaip kiti bajoriški inicialai ir praleisti pro akis.

Tikimybė, kad egzistavo Paulavos monetų kontrasignatai mano manymu visai ne hipotetinė. Teko matyti panašaus laikmečio S.A. Poniatovskio trigrašių su Radvilų bei Sapiegų kontrasignatais, kurių išlikę vienetai. Kiti kontrasignatai nebūtinai yra reti, kaip pavyzdžiui ant Augusto III monetų.

Kontrasignatų pavyzdžiai. Visai galėjo kažką panašaus daryti ir Bžostovskis.

Su nuomone, kad po Paulavos Respublikos užgrobimo priešui monetų nebuvo kur jų panaudoti, tad priešo kariai tiesiog jas surinko ir išlydė aš linkęs nesutikti. P.K. Bžostovskis buvo vienas geriausių savo laikmečio dvarininkų, jį gerbė valstiečiai dėl suteiktų laisvių bei įgyvendinamų švietimo idėjų, taigi kaži ar būtų dvaro ir savo pinigus atidavę priešui. Juk taip ir gimsta lobiai.

Nors ATR pinigai eilę metų cirkuliavo jau Rusijos imperijos sudėtyje, net iki 1825 m, tačiau nereikia atmesti to, kad su Paulava galėjo buvo kitaip – ten gyveno laisvi valstiečiai, ko anuomet labai nemėgo net ir dalis buvusios ATR kilmingųjų, nemėgo ir Rusijos carai. Tad užkariavus Abiejų tautų Respubliką caro kariai galėję naikinti ir tokį dvarą – valstybę iš pašaknų, taigi ir ižde buvusias monetas. Vėliau, po 1831 m. sukilimo buvo sunaikintas net ir P.K. Bžostovskio kapas Rukainiuose.

Dalis tokių monetų galėjo būti paslėpta, užkasta, kitos pasklidusios po kaimus galėjo būti tiesiog pamestos dar apyvartos metu, o tokių monetų ir savaime negalėjo būti daug. Gal kažkas nusėdo ir į Ermitažo ar privačias kolekcijas. Tačiau geriausiai apie tai galėtų papasakoti metalo detektorių mėgėjai ieškantys tose apylinkėse. Dėl mėgėjams nepalankių įstatymų tokie radiniai dažnai nepasiekia muziejų, neaprašomi ir monetų kataloguose.

Peter Biron, Kurliandijos (Kuršo) taleris 1780 m.

1780 m. Birono Kurliandijos talerio fotografiją pasiskolinau iš vieno internetinio forumo. Reta moneta ir sąsajų su Paulava kaip ir neturi. Tačiau tai puikus pavyzdys, kaip galėjo atrodyti buvusios ar dar tik planuose egzistavusios Paulavos respublikos stambesnių nominalų monetos.

Kokios išvados?

  • Paulava atskiros valiutos neturėjo arba ji neišliko;
  • 1786 m. baigtos kurti dvaro piniginės sistemos faktas galėjo būti būti neteisingai interpretuotas, kaip valiutos įvedimas;
  • Nauja valiuta buvo tik Bžostovskio ateities planuose;
  • Apyvartoje galėjo būti naudojami kontrasignatai.

Kad visai būtų ramu reiktų pavartyti  lenkų istoriko Juliano Bartyš (Julian Bartyś) monografiją „Rrzeczpospolita Pawłowska na tle reform włościańskich w Polsce w XVIII wieku“  bei pačio P. K. Bžostovskio ,,Potwierdzenie Ustawy dla włościan Ziemi Pawłowskiej“ (Wilno, 1791).

Šiek tiek bendros informacijos, tačiau ne apie monetas:

http://www.newsweek.pl/polska/raj-dla-chlopow–czyli-rzeczpospolita-pawlowska,57777,1,1.html

Komentuok su Facebook paskyra

sarunas

sarunas