#3 Amerika iki Kolumbo ir ne tik. Quimbaya indėnų lobis – vienas didžiausių pietų Amerikoje!

Apie Quimbaya kultūrą nusprendžiau parašyti po apsilankymo Madrido Amerikų muziejuje. Ten saugomas dižiausias išlikęs indėniškos kultūros aukso lobis. Informacijos šia tema lietuviškai tikriausiai nepavyks rasti, nedaug jos ir anglų kalboje. Daugiau informacijos galime rasti specializuotoje archeologinėje literatūroje, dažniausiai ispanų kalba.

Green pasture in the Cocora Valley near Salento Colombia.

Quimbaya kultūra

Indėniška Quimbaya kultūra gyvavo 1-10 šios eros amžiais šiandieninės Kolumbijos teritorijoje (departamentuose Caldas, Risaralda, Quindío bei Valle del Cauca), kalnuotame regione su tropiniais miškais bei slėniais. Quimbaya indėnai buvo geri žvejai ir bitininkai, taip pat augino kukurūzus, yucca‘s, avokadus, guavas ir kitus tropinius vaisius, tačiau praktikavo kanibalizmą.

Tačiau kultūra labiausiai žinoma dėl itin aukštos kokybės ir aukštos prabos aukso dirbinių, taip pat ir dėl šiai kultūrai būdingų poporo indelių. Iš aukso gaminti ir antropomorfiniai ir fitomorfiniai dirbiniai, vabaliukai, gyvūnėliai, paukščiai, taip pat įvairios apyrankės, pakabukai, ritualiniai indeliai, kaukės, šalmai ir statulėlės.  Quimbaya kultūra nebuvo vienintelė šiame regione užsiemusi auksinių dirbinių gamyba. Mokslininkai išskyrė ir daugiau giminiškų, taip pat aukso dirbinius gaminusių senovės kultūrų, kaip Calima, Quimbaya, Darién, Sinú, Tairona, Muisca, Tolima.

Visa laimė, jų auksas nepasitaikė konkistadorų kelyje, kurie Quimbaya gentį nukariavo 1539 metais. Daug dirbinių iki šiandien išsaugojo žemė, juos rado archeologai. Kita dalis vertybių pakliuvo į kapų plėšikų rankas (huaqueros), tačiau vienaip ar kitaip pasiekė muziejus, dirbiniai buvo nupirkti muziejų bei kolekcininkų.

Didžiausia iki šių dienų išlikusi iki Kolumbinių indėniškų civilizacijų aukso dirbinių bei skulptūrėlių sankaupa. Lobį plėšikai 1890 metais aptiko dviejuose kapuose (La Soledad) Kaukos upės slėnyje netoli Filandijos miestelio, (Quindío departamentas).

Siekdamas išsaugoti aukso dirbinius nuo juodosios rinkos ar perlydimo, Kolumbijos prezidentas iniciavo derybas ir valstybė išpirko 123 dirbinius, tačiau yra manoma, kad iš tiesų jų galėjo būti rasta ir daugiau nei 200. Artėjo Amerikos atradimo jubiliejus, tad Kolumbijos prezidentas 1892 metais lobį nusprendė padovanoti Ispanijai, taip dėkodamas už išspręstą ginčą dėl sienų su Venesuela.

Tumbaga – tokį pavadinimą aukso ir vario arba sidabro lydiniams (nuotrauka apačioje) davė konkistadorai. Tumbaga indėniškoje juvelyrikoje naudota ir Pietų ir Mezoamerikoje, naudojo, lydinį gamino ir Quimbaya meistrai.

Didžioji lobio dalis šiandien eksponuojama Madrido Amerikos muziejuje. Tačiau Kolumbija reikalauja gražinti lobį – kol jis dar Ispanijoje, primygtinai siūlau pamatyti, aplankyti muziejų bei susipažinti su ikikolumbinės Amerikos kultūromis. Keletą Quimbaya kultūros aukso dirbinių teko matyti ir Vatikano muziejuje, tačiau dauguma dirbinių ten iš muiskų kultūros. Įdomu, kaip ten ten jie pakliuvo? Nežinodamas kilmės, galiu tik spėti, kad juos parvežė dvasininkai misionieriai iš Lotynų Amerikos, arba nupirkto iš kolekcininkų ar plėšikų.

Poporo – tai tipiški indėnų ritualiniai indeliai (nuotrauka apačioje) skirti sutrinti ir sumaišyti kokos lapus ir žaliąją citriną (laimas). Pagal šiuose ritualiniuose indeliuose likusias vaško bei kitos organikos daleles radioaktyviosios anglies metodu lobis datuojamas 4 – 6 šios eros amžiais. Dabar yra manoma, kad kurį laikotarpį kapas galėjo būti papildomas aukso dirbiniais.

Patinka? Tuomet pavaišink autorių puodeliu kavos!

Tekstų ruošimas, pakankamai kokybiško tinklalapio išlaikymas bei sisteminiai atnaujinimai reikalauja nemažai pastangų, laiko ir lėšų.
​-  Viskas turi savo kainą, o įdomiosios istorijos tinklaraščio projektui vystyti ir auginti reikia ir JŪSŲ paramos. Kolkas tai padaryti galite tik per Paypal platformą, paspaudę ant mygtuko “Donate”.

 

Komentuok su Facebook paskyra!

sarunas

sarunas