0

Emigracija prieškario Lietuvoje

Prieškario Lietuvoje emigracija irgi buvo didelė problema. 1920-1940 m. svetur išvyko apie 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Emigruodavo tikrai daug lietuvių, tik skirtumas tas, kad nemažai jų ir sugrįždavo.

XIX-XX a. iš Lietuvos emigruodavo bene daugiausiai iš Rytų Europos regiono. Lietuviai važiavo į dažniausiai važiavo į JAV, Prancūziją, Braziliją, Latviją, kurioje buvo daugiau darbo, nemažai jų vykdavo dirbti Rusijos imperijos gubernijose, taip pat keliavo studijuoti į Sankt Peterburgą, tačiau masinė lietuvių emigracija prasidėjo tik apie 1880m.

XIX a. devintąjame dešimtmetyje išaugo emigracija į JAV. Nors caro laikais emigruoti nebuvo galima, bei kelionė laivu buvo labai brangi, tačiau kas norėjo bėgo kaip galėjo (nebuvo geležinės uždangos), nors ir tuomet Lietuvoje pragyvenimas nebuvo toks jau ir sunkus, tačiau visus traukė Amerika, o ten laukė ne ką lengvesnis gyvenimas – pagrinde darbai fabrikuose, kasyklose, plantacijose.

Patarimus duodavo dykai (Dabar už įdarbinimo paslaugas mokestį imti draudžiama, taigi ima pinigus už patarimus)

Ir tais laikais anglai ir amerikiečiai į lietuvius ir lenkus kreivai žiūrėdavo, 1921 buvo įvestos kvotos, priimdavo tik kelis šimtus imigrantų,  o vėliau prasidėjus krizei visai uždarytos sienos (Trumpo dar nebuvo). Taigi tuomet  XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje viskas pasisuko į Pietų Ameriką ir ten vykdavo daugiau nei pusė lietuvių emigrantų. Į Pietų Afrikos Respubliką iš Lietuvos daugiausia emigruodavo žydai. Užsienio lietuviai savo lėšomis labai padėjo Lietuvai atsistatyti po pirmojo pasaulinio karo.

Nors tarpukariu Lietuvos ekonomika augo gan sparčiai, tačiau nepakankamai, kad būtų galima visus norinčius įdarbinti, o buvo nepatenkintų ir valdžia ir algomis, kiti svečiais kraštais žavėjosi, apie kitų sėkmę kalbos sklido, prisidėjo dar ir trečio dešimtmečio ekonominė krizė. Smetonos valdžia emigruoti nedraudė, bet stengėsi srautus stabdyti, draudė reklamuoti įdarbinimo firmas, ėmėsi įvairių priemonių.

Tarpukariu bedarbystė didžiausia buvo Italijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Gudijoje ir Ukrainoje.  Anot prof. Kazio Pakšto, gyventojų perteklius anuomet Lietuvoje galėjo būti ~ 300 000.

Remiantis 1939 m. statistika Lietuvoje 1939 m. gyveno  2,925 mln. gyventojų. Tačiau 2013 m. sausio 1 d. gyventojų buvo 2,979 mln, o jau 2017 metų pradžioje Lietuvoje gyveno tik 2 mln. 849 tūkst. nuolatinių gyventojų. Taigi skaičiai  tikrai liūdinantys, bet tikiu bus laikas kada situacija stabilizuosis, o ekonomika augs ne tik ant popieriaus.
1939 m. duomenimis užsienyje gyvenusių lietuvių buvo apie 2 milijonus, t.y. beveik pusė nei tada gyveno Lietuvoje (šiandien bendrai paėmus lietuvių užsieny irgi būtų tikriausiai panašiai, tik kaži kiek iš jų save patys priskirtų lietuviams).

Ten pat nurodoma, kad JAV 1939 m. lietuvių buvo ~650 000, Pietų Amerikoje ~100000, Kanadoje ~13000, Vokietijoje ~100000, Didžiojoje Britanijoje ~20000, Prancūzijoje ~5000, Australijoje ~1000, Pietų Afrikoje ~500. Ne visi lietuviai gyveno emigrantų bendruomenėse todėl nemaža dalis nutautėjo, bet atrodo ir tada tai buvo neišvengiama.

1939 m. žemėlapyje Didžiausi emigracijos mastai Lietuvoje yra Rokiškio, Utenos, Kauno ir Alytaus apskričių bei Šiaulių ir Kauno miestų. Kadangi tais metais Lietuva neturėjo nei Vilniaus nei Klaipėdos apie šias apskritis informacija nepateikiama, tačiau galima daryti išvadas, kad emigravo dažniausiai iš rytinių Lietuvos regionų, kurie buvo ir dabar yra skurdesni.

Nors daug išvažiuodavo, bet daug prakutusių sugrįždavo (pačio proseneliai taip pat), o ir gimstamumas buvo didelis, šeimos didelės, išvažiavimas labai brangus. Taigi anuomet Lietuva nuo emigracijos nenukraujavo taip stipriai kaip šiandien. Apie emigraciją bėgant nuo sovietų čia jau kita tema.. Vienu žodžiu, lietuviai prieškariu buvo emigracijos lyderiai, ir dabar nelabai kas pasikeitė.

Ir pabaigai – Iš Vokietijos (65 mln. gyventojų) tarpukariu kasmet emigruodavo ~ 25000, tačiau iš Lietuvos (2,5-2,9 mln. gyventojų) kasmet emigruodavo ~ 20 000 piliečių.

Internete radau gražų Smetonos laikų raginimą emigrantus sugrįžti (nežinau iš kokios knygelės). Aktualu ir pačiam, nes vėl būsiu emigrantu, ir dar nemažai teks..

p.s  Prieškario emigracijos tema plačiai aprašyta.  Yra nemažai ir plakatų, reklamų ir nemažai informacijos. Plačiau galima paskaityti ir čia (Emigracija tarpukariu: nemokamų kelionių į Pietų Ameriką suvilioti lietuviai ne visada rasdavo rojų)

Daugiau:

http://global.truelithuania.com/lt/tag/lithuanian-migration-to-brazil/

http://lzinios.lt/lzinios/istorija/emigruoti-viliojo-po-lietuva-zuje-agentai/146202

 

Komentuok su Facebook paskyra

sarunas

sarunas

Parašykite komentarą