Jei per stebuklą savo namuose rastumėte sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu – sveikinu, tai jūsų šansas praturtėti! Šias monetas rengtasi rengtasi kaldinti, tačiau buvo pagaminti tik bandiniai, kurių išliko vienetai. Kadangi tai nepaprastai reta moneta, kolekcininkai aukcionuose dėl jos gali nepagailėti net ir 10 tūkstančių dolerių!
Metai be vasaros – 1816 m. įvykęs klimato pasikeitimas, dėl kurio Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose vasarą nukrito vidutinė oro temperatūra. Tai sukėlė žymias žemdirbystės problemas, nukrito ir vidutinė pasaulio temperatūra. Tai vienas didžiausių kataklizmų žmonijos praeityje bene geriausiai prisimenamas amžininkų. Nuo dar didesnių išsiveržimų žmonija kentėjo tik akmens amžiuje.
1812 m. rugsėjo 14 dieną Prancūzijos ir jos sąjungininkų kariuomenė įžengė į Maskvą, o Kremliaus tvirtovėje, kaip saugiausioje miesto vietoje įsikūrė Napoleonas su gvardija bei armijos vadovybe. Iš ten jis siuntė pasiuntinius pas carą Aleksandrą I, siekdamas priversti jį pasirašyti taiką ir sutikti su Napoleono sąlygomis. Imperatoriui supratus, kad su caru taikos sudaryti nepavyks, spalio antroje pusėje prancūzai pradėjo atsitraukinėti. Mažai kas žino, kad atsitraukdami prancūzai susprogdino Kremliaus rūmus, padarę didelių nuostolių. Iki tol Kremliaus tvirtovės niekas nebuvo taip stipriai suniokojęs.
Skaityti toliau
Ispanija dabartinės Venesuelos teritoriją pradėjo kolonizuoti nuo 1502 metų. Nenusileido ir kelios Šventosios Romos Imperijos kunigaikštystės, kurios turėjo tam lėšų, ir taip pat kūrė savo kolonijas, tačiau bandymai buvo trumpalaikiai. Iš šiaurės Europiečių pirmieji pabandę įšokti į jau pravažiuojantį aukso karštinės traukinį buvo įtakingi Augsburgo bankininkai Velzeriai – 1528-1546 metais siuntę ekspedicijas kolonijoms Venesueloje įkurti. Klein Venedig (Mažoji Venecija), taip šiandien galėjo vadintis Venesuela jei kvailokas Velzerių kolonizacinis planas būtų pavykęs. Skaityti toliau
Abiejų Tautų Respublika problemų turėjo jau nuo Zigmanto Vazos laikų – jam valdant nuolat vyko karai, įsigalėjo bajorų savivalė, o valdovas nesugebėjo valdyti savo ambicijų ir apsispręsti su kuo geriau bičiuliautis ir kas visgi yra jo priešai. Zigmantui Vazai būtų buvę geriau atsisakyti pretenzijų į Švedijos sostą ir galbūt tuomet jis būtų gavęs Švedijos paramą kovose prieš Maskvą, kurią galėjo valdyti jo sūnus. Rusijai tuomet verkiant reikėjo taikos su ATR ir labai nedaug trūko, kad į 1610 m. užimtos Maskvos sostą būtų sėdęs Zigmanto sūnus Vladislovas Vaza, kurį Maskvos Bojarinai išrinko caru. Tačiau tėvas tam pasipriešino ir Maskvą pradėjo valdyti Romanovai, o ten įsitvirtinusi ATR kariuomenė buvo išvyta. Ši praeities įvykių grandinė užprogramavo būsimą Abiejų Tautų Respublikos žlugimą – vadinamąjį 1654 – 1667 metų „Tvaną“. Skaityti toliau
