0

Kaip prancūzai Kremlių sprogdino


1812 m. rugsėjo 14 dieną Prancūzijos ir jos sąjungininkų kariuomenė įžengė į Maskvą, o Kremliaus tvirtovėje, kaip saugiausioje miesto vietoje įsikūrė Napoleonas su gvardija bei armijos vadovybe. Iš ten jis siuntė pasiuntinius pas carą Aleksandrą I, siekdamas priversti jį pasirašyti taiką ir sutikti su Napoleono sąlygomis. Imperatoriui supratus, kad su caru taikos sudaryti nepavyks, spalio antroje pusėje prancūzai pradėjo atsitraukinėti. Mažai kas žino, kad atsitraukdami prancūzai susprogdino Kremliaus rūmus, padarę didelių nuostolių. Iki tol Kremliaus tvirtovės niekas nebuvo taip stipriai suniokojęs.
Skaityti toliau

Kas vyko 1654-1667 „Tvano“ metu ir kaip buvo prarasta ir atkovota Lietuvos – Lenkijos valstybė?

Abiejų Tautų Respublika problemų turėjo jau nuo Zigmanto Vazos laikų – jam valdant nuolat vyko karai, įsigalėjo bajorų savivalė, o valdovas nesugebėjo valdyti savo ambicijų ir apsispręsti su kuo geriau bičiuliautis ir kas visgi yra jo priešai. Zigmantui Vazai būtų buvę geriau atsisakyti pretenzijų į Švedijos sostą ir galbūt tuomet jis būtų gavęs Švedijos paramą kovose prieš Maskvą, kurią galėjo valdyti jo sūnus. Rusijai tuomet verkiant reikėjo taikos su ATR ir labai nedaug trūko, kad į 1610 m. užimtos Maskvos sostą būtų sėdęs Zigmanto sūnus Vladislovas Vaza, kurį Maskvos Bojarinai išrinko caru. Tačiau tėvas tam pasipriešino ir Maskvą pradėjo valdyti Romanovai, o ten įsitvirtinusi ATR kariuomenė buvo išvyta. Ši praeities įvykių grandinė užprogramavo būsimą Abiejų Tautų Respublikos žlugimą – vadinamąjį  1654 – 1667 metų „Tvaną“. Skaityti toliau

Kitokia istorija. Ar Napoleonas siekė karo su Rusija?

Istorijos vadovėliai apie 1812 m. karą rašo gan paprastai – Napoleonas su blogais norais užpuolė Rusiją iš pasalų, motyvuodamas kontinentinės blokados susitarimų nesilaikymu ir siekdamas situaciją išspręsti derybomis. Tiesa ta, kad Aleksandras I ilgus metus ruošėsi nukariauti Prancūziją, anuomet dominavusią Europoje.

Skaityti toliau

Kodėl buvusios Lenkijos – Lietuvos valstybės kariai kovėsi už Prancūzijos interesus Haičio saloje?

Pabėgėliai iš buvusios Abiejų Tautų Respublikos (ATR), ją 1795 m. galutinai pasidalinus Prūsijai, Austrijai-Vengrijai ir Rusijai, pasklido po visą Europą, o vėliau ir pasaulį. Dalis lenkų ir lietuvių prisijungė prie Prancūzijos kariuomenės ir kovėsi ten, kur kovėsi ši. Tarp tokių kraštų buvo ir Haitis, kur prancūzai malšino vietos gyventojų sukilimą. Įdomu tai, kad nemaža dalis naujųjų Prancūzijos kariuomenės karių, pamatę, kas vyksta Haityje, apleido Prancūzijos kariuomenę ir perėjo į haitiečių pusę. Salos gyventojų, kovojančių dėl nepriklausomybės, vargai jiems priminė ką tik trijų imperijų pavergtos tėvynės vargus.

Skaityti toliau

#1 Amerika iki Kolumbo ir ne tik. Kuršo Hercogo Jokūbo kolonijos

Pagal 1561  m. sutartį Livonijos ordino teritorijoje buvo įkurta vasalinė Kuršo – Žiemgalos hercogystė ir nuo tuomet Livonijos žemės tapo pavaldžios LDK. Kaip visa tai susiję, su šiuo nuostabiu vaizdu viršuje? Kuršo hercogystę anuomet valdė įtakinga Ketlerių giminė, o Jokūbas Ketleris turėdamas stiprų laivyną ėmėsi užjūrio kolonijų steigimo Gambijoje ir Tobage. Kolonijos naudotos kaip prekybos bazės, kuriose apsistodavo Kuršo prekybiniai laivai.

Skaityti toliau