Abiejų Tautų Respublika problemų turėjo jau nuo Zigmanto Vazos laikų – jam valdant nuolat vyko karai, įsigalėjo bajorų savivalė, o valdovas nesugebėjo valdyti savo ambicijų ir apsispręsti su kuo geriau bičiuliautis ir kas visgi yra jo priešai. Zigmantui Vazai būtų buvę geriau atsisakyti pretenzijų į Švedijos sostą ir galbūt tuomet jis būtų gavęs Švedijos paramą kovose prieš Maskvą, kurią galėjo valdyti jo sūnus. Rusijai tuomet verkiant reikėjo taikos su ATR ir labai nedaug trūko, kad į 1610 m. užimtos Maskvos sostą būtų sėdęs Zigmanto sūnus Vladislovas Vaza, kurį Maskvos Bojarinai išrinko caru. Tačiau tėvas tam pasipriešino ir Maskvą pradėjo valdyti Romanovai, o ten įsitvirtinusi ATR kariuomenė buvo išvyta. Ši praeities įvykių grandinė užprogramavo būsimą Abiejų Tautų Respublikos žlugimą – vadinamąjį 1654 – 1667 metų „Tvaną“. Skaityti toliau
Lietuvos istorija
Kitokia istorija. Ar Napoleonas siekė karo su Rusija?
Istorijos vadovėliai apie 1812 m. karą rašo gan paprastai – Napoleonas su blogais norais užpuolė Rusiją iš pasalų, motyvuodamas kontinentinės blokados susitarimų nesilaikymu ir siekdamas situaciją išspręsti derybomis. Tiesa ta, kad Aleksandras I ilgus metus ruošėsi nukariauti Prancūziją, anuomet dominavusią Europoje.
Lietuviai Ispanijos pilietiniame kare
“Jaunime budėk!” – 1944 m. Nr. 8/15 pogrindinis laikraštėlis
„Jaunime, budėk“ – jaunystėje prezidento Valdo Adamkaus, Gabrieliaus Žemkalnio ir kitų vokiečių okupacijos metais leistas pogrindinis laikraštėlis. Pradėtas leisti 1943 m. vasario 16 d. ėjo kas mėnesį, pusantrų metų (1943-1944 m.). Kiekvieno numerio tiražas buvo maždaug 800-900 egzempliorių. Pradžioje laikraštis buvo spausdinamas hektografu (spiritine mašinėle), o vėliau – jau rotatorium. Gal dėl daug greičiau blunkančio melsvo hektografo rašalo šiandieną neturime pirmųjų keturių numerių. Skaityti toliau
