Šiandien sunkoka įsivaizduoti didelius Abiejų Tautų Respublikos galeonus – karinius laivus, Baltijos jūroje besikaunančius su švedais, tačiau ir mūsų istorijoje buvo jūrų mūšių ir pergalių – turėjome ne ką prastesnius karo laivus nei britų ar švedų, o Respublikos flotilė 1627 m. lapkričio 28 d. nugalėjo švedus jūrų mūšyje prie Olyvos.
Viduramžiai – LDK – ATR
Didysis 1710 m. maras Lietuvoje: kaip kilo ši baisi epidemija ir kaip žmonės su ja kovojo?
Nuo XV a. iki XVIII a. mūsų šalies teritorijoje buvo 22 maro epidemijos, epidemijos ištikdavo kas 7-8 metus. Tačiau daugiausia aukų nusinešė didžiuoju maru vadinamas 1710–1711 m. ligos protrūkis visiškai pasibaigė tik 1717-aisiais. Anuomet išmirė du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Liko apleisti kaimai, kadangi žmonės nespėdavo lavonų palaidoti, jie tiesiog gulėdavo namuose, gatvėse. Mėnesį laiko nebuvo leidžiama įeiti į mirusiojo trobą, dažniausiai apleisti namai bijant užkrato buvo sudeginami.
1# Įdomieji viduramžiai. Kodėl viduramžių knygose riteriai dažnai buvo vaizduojami besikaunantys su sraigėmis?
Žvelgdami į įvairias XIII-XIV a. vakarų Europos rankraštines knygas, dažnai greta knygos teksto randame ir įvairias perrašinėtojo pastabas ar paraštėse esančias iliustracijas. Tokiuose piešiniuose vienas labai keistas siužetas pasikartoja dažniau nei kiti – tai drąsus riteris su šarvais, pasiruošęs kautis su… sraige. Pavyzdį matote ir nuotraukoje aukščiau. Kodėl tokio tipo piešinių siužetai buvo dažni vakarų Europos rankraštinėse knygose?
Archeologiniai kasinėjimai Ukrainoje
2015 m. liepą dalyvavau Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos archeologų Sergėjaus Teliženko ir Valerijaus Manko vykdomuose kasinėjimuose Volynės (Voluinės) žemėje, Vakarų Ukrainoje, apie 10 kilometrų į pietvakarius nuo Lucko miesto, netoli Ratnivės gyvenvietės. Skaityti toliau
