Paulavos monetos – numizmatų galvos skausmas

Paulava – tai unikalus, pažangiomis apšvietos epochos reformomis garsus dvaras – valstybė, 1769 – 1795 m. gyvavęs dabartinės Lietuvos teritorijoje. Nors panašių, privačių dvarų, palaikiusių autarkinę ūkio ekonomiką ar vykdžiusių įvairias reformas apšvietos epochoje būta nemažai, tačiau tik Paulavoje buvo panaikinta baudžiava. Dvarą – valstybę pripažino Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis, o 1791 m. Paulavos respublikos nuostatus patvirtino Ketverių metų seimas. Paulava turėjo savo įstatymus, banką, kariuomenę, bei išskirtinę švietimo sistemą, taip pat ir savo herbą, o jeigu tikėti mitais – turėjo ir savo pinigus (monetas arba banknotus). Informacijos apie tai beveik neišliko, tad čia pateiksiu spėliones ir pamastymus.

Skaityti toliau

0

Auksinio penkiasdešimtličio istorija

Tarpukariu vienas trečdalis lito jo vertės buvo padengtas auksu, o likusieji du trečdaliai – stipria užsienio valiuta doleriu. Vienas litas atitiko 0,150462 gramo gryno aukso – t.y. už 10 litų buvo galima įsigyti vieną JAV dolerį. Ir tuo buvo labai didžiuojamasi, aukso standartas lėmė ekonominį valstybės stabilumą ir pasitikėjimą valiuta, kadangi taip buvo valdoma infliacija. Visi norintieji santaupas bet kada galėjo būti išsikeisti į auksą  pagal nustatytą kursą.

1924 metais, Seimui priėmus Monetų įstatymą valstybės iždui buvo sutekta teisė kaldinti ir į apyvartą leisti metalines monetas iš aukso, sidabro bei vario – aliuminio.  Įstatyme taip pat buvo numatyta galimybė kaldinti 7,53 g. gryno aukso ir 8,35 g. svorio 50 litų monetas. Tačiau nei viena 50 litų moneta taip ir nebuvo nukaldinta. Skaityti toliau