Lietuvos istorija
Kaip italas Žygimanto Augusto monetas kopijavo
Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdant Žygimantui Augustui nuo 1565 m. Vilniuje didžiuliais kiekiais kaldintos įvairių nominalų grašių monetos. Dėl aukštos sidabro prabos jos plačiai paplito po Europą ir tapo tokios populiarios, kad jų išvaizdą pradėta kopijuoti. Skaityti toliau
Antspaudas – prabangus LDK kilmingųjų tapatybės ženklas
Antspaudai kaip galios ir valdžios simbolis naudoti nuo gilios senovės – juos naudojo kilmingieji, kurie išskirtiniais heraldiniais simboliais ar inicialais išraižytais antspaudais papuošdavo svarbius dokumentus, sandorius bei korespondenciją taip patvirtindami ten esančios informacijos tikrumą. Tai ir buvo tikrasis kilmingo žmogaus parašas, kadangi daugumai žmonių, kurie buvo mažai raštingi arba visai beraščiai (netgi aukščiausiuose to meto visuomenės sluoksniuose), suprasti vaizdinių kalbą buvo kur kas paprasčiau nei tikrąjį, rašalu užrašytą tekstą, o parašas atlikdavo tik papildomą patvirtinimo funkciją. Skaityti toliau
Kaip Frydrichas II Didysis Abiejų Tautų Respublikos pinigus padirbinėjo
Kaip Frydrichas II Didysis Abiejų Tautų Respublikos pinigus padirbinėjo
Frydrichas II Didysis (1712–786) savo valdymą pradėjo su trenksmu ir sėkmingai užbaigė kelis vietinius ginkluotus konfliktus, įvedė naujus įstatymus, mokesčius ir sustiprino Prūsijos valdžios sistemą, garsėjo kaip išsilavinęs apšvietos epochos valdovas. Tačiau nedraugiškas Abiejų Tautų Respublikai.
Apie šimtmečiais atsilikusią Rusijos ekonomiką
Moskovija iki Petro I reformų buvo visomis prasmėmis gana smarkiai atsilikusi senovės valstybė, tame tarpe, atsilikusi ir ekonomiškai. Bėgant amžiams suprasta, kad pasivyti Europos monarchijas reikalingos kardinalios reformos, tačiau iki Petro I reformų rimtesnio progreso nebūta.