Kodėl pasaulyje taip ir neprigijo platininiai pinigai?

Platina – labai retas, ypatingomis savybėmis pasižymintis metalas naudojamas elektronikos pramonėje. Praeityje, kol dar nebuvo išvystytos aukštosios technologijos, nebuvo aišku, kur jį būtų galima panaudoti. XIX a. atradus didesnius platinos rūdos šaltinius Rusijos imperijoje nuspręsta kaldinti didesnio nominalo monetas, tačiau rinkoje jos neprigijo, nors ir priminė sidabrą. Kodėl?

Platina senovės pasaulyje

Sunku pasakyti, kiek šis metalas buvo vertinamas senosiose pasaulio kultūrose, kadangi anuomet jo buvo randama tik labai nedaug, tačiau skirtumą tarp platinos ir sidabro žmonės jau tada pastebėjo.

Nuo VI a. pr. Kr. platina naudota dabartinėje Ekvadoro teritorijoje – indėnai įvairius brangiuosius dirbinius gamino iš aukso – platinos lydinio. Visgi, tikras stebuklas, kaip jie sugebėjo išgauti itin aukštą temperatūrą platinai lydyti.

Europiečiai platiną “atrado” tuomet, kai buvo atrastas Naujasis pasaulis. Ispanams šis metalas pasirodė panašus į sidabrą (isp. Plata), tačiau jo nesugebėjo išlydyti, tad didesnio žavesio ir nesukėlė. Ispanai jį praminė „sidabrėliu“ (platina), t.y. menkesniu metalu už sidabrą.

Ilgą laiką manyta, kad tai taurusis metalas, tik su daug priemaišų, todėl į platina niekas rimtai nežiūrėjo. Kad tai atskiras metalas, Europoje suprasta tik XVIII a. viduryje, tačiau ir tuomet platinos vertė nepakilo – platina pamėgo pinigų padirbinėtojai, kurie gamindavo sidabrinių monetų kopijas arba “skiesdavo” auksą.

Pirmosios platininės monetos – Rusijos imperijoje

Iki XIX a. pradžios manyta, kad didesni platinos klodai buvo tik Pietų Amerikoje.  XVII-XVIII a. Sibiro platybėse atsitiktiniai rastus, ar upėse išplautus platinos gabaliukus žmonės naudojo šautuvams užsitaisyti – medžiojo antis, kurapkas ar kitokius paukščius. Nižnij Tagile (Uralas) reguliariai pastebint nedidelius platinos intarpus paviršinėse uolienuose, 1819 m. teritorijos savininkai pirkliai Demidovai nusprendė pradėti žvalgymus. Per penkerius metus buvo išžvalgyti didžiuliai plotai, o 1824 m. Nižnij Tagile aptikus gausius platinos klodus nedelsiant pradėta rūdos kasyba. 1826 m. rusų mokslininkui P.G. Sobolevskiui radus paprastesnį platinos rūdos perdirbimo būdą, Nižnij Tagilo savininkai pradėjo siekti platinos realizavimo monetų kalyboje ir 1828 m. jie įkalbėjo carą pradėti kaldinti naujojo metalo rublius.

Pirmosios platininės 3 rublių nominalo (10,35 g.) monetos nukaldintos 1828 m. Sank Peterburgo kalykloje, o pati pirmoji 3 rublių moneta buvo padovanota vokiečių mokslininkui Aleksandrui Humboldtui, kadangi jis caro buvo pakviestas vadovauti ekspedicijai žvalgiusiai Uralo ir Sibiro gamtos išteklius. Po mokslininko mirties 1859 m. pirmąją platininę monetą įsigijo caras Aleksandras II, o dabar ji eksponuojama Ermitaže.

1829 m. apyvartą pasiekė 6 rublių (20,71 g.), 1830 m. – 12 rublių (41,41 g.) monetos. Auksas buvo dvigubai vertingesnis nei platina, tačiau anuomet, platinos kainoms kylant, platina tapo 12 kartų brangesnė už sidabrą, buvo nustatytas rublio kursas – 1 sidabro rublis buvo lygus 12 platininių rublių.

Nedideliais kiekiais monetos jos buvo kaldinamos iki 1845 m., kuomet dėl platinos kainos kritimo kilus nuogastavimų, kad atsiras didelis kiekis padirbtų monetų, nuspręsta per 6 mėnesius jas išimti iš apyvartos, keičiant į auksinius rublius. Iš viso per 1828–1845 m laikotarpį nukaldinta beveik pusė milijono platininių monetų.

Monetos buvo modernesnės, tačiau kaldinimui reikėjo gerokai daugiau sąnaudų, platina sunkiai lydėsi, buvo kokybės problemų, o minkštas metalas greit dėvėjosi ir buvo dvigubai sunkesnis už sidabrą.

Visgi, dėl aukštos lydimosi temperatūros monetas pamėgo pirkliai, kadangi tokie pinigai buvo apsaugoti nuo gaisro (sidabro, aukso monetos gaisro atveju išsilydidavo).

Nustojus kaldinti platinines monetas Sankt Peterburgo monetų kalykla savo milžiniškas platinos atsargas (~32 tonų) pardavė britų kompanijai “Johnson, Mattew & Co” (dabar “Johnson Matthey”). Taip ši įmonė tapo prekybos platina milžine, nors pati šio metalo kasybos būdu ir neišgaudavo.

Nuvertėjimo baimė platininiams pinigams neleido įsitvirtinti rinkoje

Kelis tūkstantmečius pasaulio pinigų istorijoje dominavo tradiciniai metalai – auksas, sidabras ir varis, o platina valiutos pavidalu buvo visiška naujiena. Su naujosiomis monetomis žmonės elgėsi atsargiai ir buvo įtarūs – bijota, kad kitose šalyse taip pat gali būti aptikti platinos rūdynai, dėl ko jų turimi pinigai nuvertėtų.

Platininių monetų kalyba buvo brangesnė nei auksinių monetų, ir jų kaldinta gerokai mažiau nei kitų apyvartinių stambesnio nominalo monetų, jos buvo labiau mėgiamos kaip dovanos ar suvenyrai to meto aukštuomenei bei užsienio svečiams ir skirtos daugiau stambiems atsiskaitymams nei kaip reali kasdienė valiuta.

1859 m. Rusijoje vėl buvo iškeltas platininių monetų kaldinimo klausimas, tačiau kalyba nebuvo atnaujinta.

XIX a. antroje pusėje Rusija ir toliau kasė ir pardavinėjo platiną, daug jos įsigijo JAV, o iki 1890 m. šio metalo kainos net kelis kart krito – gana ilgą laiką dar nebuvo žinoma, kur šį metalą galima pritaikyti.

Šiandien platininiai rubliai yra reti, brangūs ir labai mėgstami kolekcininkų – paprastai eilinė 3 rublių moneta gali kainuoti 1500-2000 JAV dolerių, kur kas brangesnės 6 ir ypač 12 rublių monetos, kurios yra vienos rečiausių pasaulyje. Tuo tarpu proginės platininės monetos dabar kaldinamos tik kaip investicinio metalo luitelių atitikmuo.

Kodėl Rusija kaldino tokias brangias monetas  ir tokiais mažais tiražais?

Galima numanyti, kad jos buvo labiau kaip dovanos ar suvenyrai to meto aukštuomenei bei užsienio svečiams, skirtos daugiau stambiems atsiskaitymams nei kaip reali kasdienė valiuta. Tačiau tai buvo vienintelės apyvartoje cirkuliavusios platininės monetos pasaulyje.

Šiandien platininiai rubliai yra reti ir brangūs – paprastai eilinė 3 rublių moneta gali kainuoti nuo 1500-2000 JAV dolerių, taip pat brangios ir 6,  ypač 12 rublių nominalo monetos, kurios yra vienos rečiausių pasaulyje, vienetai šių monetų kartais pasirodo ir Lietuvos rinkoje.

Maksimalus tiražas:

  • 3 rubliai – 215 000 vnt, 1844 m. duomenimis
  • 6 rubliai – 8610 vnt, 1830 m. duomenimis
  • 12 rublių – 1463 vnt, 1831 m. duomenimis.

Patinka? Tuomet pavaišink autorių puodeliu kavos!

Tekstų ruošimas, pakankamai kokybiško tinklalapio išlaikymas bei sisteminiai atnaujinimai reikalauja nemažai pastangų, laiko ir lėšų. Viskas turi savo kainą, o įdomiosios istorijos tinklaraščio projektui vystyti ir auginti reikia ir JŪSŲ paramos.

Tai padaryti galite tik per Paypal, paspaudę ant mygtuko “Donate” arba Patreon platformoje paspaudę nuorodą  https://www.patreon.com/praeitiespaslaptys

Komentuok su Facebook paskyra!

sarunas

sarunas